Basf m1 2024 06 14
BŽŪP
Patvirtintos išvados dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos
Europos Vadovų Tarybos nuotr.

Briuselis. Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė išvadas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos, ES miškų strategijos įgyvendinimą iki 2030 m. ir kitus svarbius klausimus.

Išvadoms dėl kaimo vietovių vizijos vienbalsiai pritarė ES žemės ūkio ministrai. Jos suteikia Komisijai ir valstybėms narėms politines gaires dėl būsimų veiksmų remiant kaimo vietoves, kurios apima daugiau nei 80 proc. ES teritorijos.

Išvadose teigiama, kad kaimo vietovėms tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie ES ekonomikos, perėjimo prie skaitmeninimo, kovos su klimato kaita ir išsaugant vietos bendruomenių kultūros paveldą.

Bioversija 2024 04 26 m7

Ypatingas dėmesys skiriamas poreikiui stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą, naudojant atitinkamas priemones visose politikos srityse. Taryba taip pat aptarė keletą svarbių klausimų, pavyzdžiui, piliečių ir atitinkamų vietos veikėjų dalyvavimo skatinimą, ryšio gerinimą, skaitmeninių kompetencijų ugdymą kaimo vietovėse ir investicijų rėmimą.

Taryboje taip pat pabrėžtas jaunimo ir moterų vaidmuo. Ministrai pripažino būtinybę supaprastinti procedūras, siekiant sumažinti administracines išlaidas, taip skatinant kurti ir įgyvendinti naujus kaimo vietovių plėtros projektus.

Išvadose Taryba ragina valstybes nares toliau plėtoti strategijas, kurios būtų naudingos kaimo vietovėms ir bendruomenėms.

„Ūkininkai itin svarbūs, ypač dabar, dėl jų vaidmens tiekiant maistą, siekiant žaliojo kurso tikslų. Svarbus dėmesys visiems, kad nė vienas nebūtų pamirštas.

Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla. Todėl, norint realaus proveržio, būtina pasitelkti ne tik BŽŪP lėšas, bet ir kitų ES fondų ir instrumentų finansavimą. Būtina ne tik deklaratyviai palaikyti viziją, bet realiai įsipareigoti skirti lėšų kaimo vietovėms iš kitų fondų“, – teigė Taryboje dalydavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jis taip pat pabrėžė įvairių sričių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo stiprinimo svarbą.

Ministrai taip pat išklausė informaciją apie Reglamentą dėl tam tikrais naujais genominiais metodais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų.

Šiuo metu dar yra keli svarbūs klausimai, kurie neišspręsti, siekiant sėkmingo šio reglamento įgyvendinimo. Tai – galimybė drausti atskirų antros kategorijos (naujais genominiais metodais gautų) augalų auginimą savo teritorijoje, taip pat reikiamo lygio kontrolė ir sambūvio tarp įvairių ūkininkavimo būdų įgyvendinamumas.

„Būtinas aiškumas dėl tyrimo metodams numatytų išimčių, rizikos aplinkai vertinimo, monitoringo, kas bus įgyvendinamuose aktuose. Svarbus ir patentavimo klausimas, kurį reikia įvertinti, siekiant užtikrinti genetinės medžiagos ir sėklų prieinamumą“, – pastebi ministras.

Be to, Europos Komisija  Tarybai pateikė naujausią informaciją apie ES miškų strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą.

ES miškų strategija, pasak K. Navicko, yra žingsnis į priekį, skatinant gerąją praktiką ir prisidedant prie veiksmingos miškų politikos įgyvendinimo, atsižvelgiant į vietos sąlygas.

„Tačiau pastaruoju metu pastebime naujas su miškais susijusias ES lygmens iniciatyvas, kurios neįtrauktos į miškų strategiją. Tai kelia grėsmę miškų politikos nuoseklumui, tvaraus miškų valdymo principų taikymui“, – sakė ministras.

Šaltinis: ŽŪM, Europos Vadovų Taryba
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos