Varšuva. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Lenkijoje kartu su dar septynių šalių žemės ūkio ministerijų atstovais pirmadienį pasirašė deklaraciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, atkreipdami dėmesį ir į tiesioginių išmokų suvienodinimą.
Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Rumunijos, ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ir aukščiausi ministerijų atstovai deklaracijoje pabrėžia, kad iššūkiai, atsirandantys dėl ES Žaliojo susitarimo, su kuriais susidurs šalys narės ir jų ūkininkai, yra vienodi visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl būtina stiprinti Europos Sąjungos biudžetą šiems iššūkiams įgyvendinti, o tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių yra nepateisinami. Tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas turi sulaukti ne mažiau ambicingo sprendimo, kuris atitiktų ir žaliąją ambiciją. Susitikime dalyvavo ir Europos žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis (Janusz Wojciechowski).
Aštuonių šalių delegacijos Varšuvoje aptarė bendrosios žemės ūkio politikos ateitį (Lenkijos žemės ūkio ministerijos nuotr.)
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad yra vieningai sutariama, jog reformuotoji bendroji žemės ūkio politika turi būti teisinga. Naujiems standartams ir reikalavimams, kurių pareikalaus Žaliojo susitarimo įgyvendinimas, reikės didesnių nei iki šiol išlaidų, dėl to ūkininkai turi sulaukti teisingo kompensavimo ir paskatų.
„Didesni poreikiai turi atsispindėti naujame ES biudžete, o galiausiai turi būti užtikrintas ir ambiciją atitinkantis abiejų BŽŪP ramsčių, tiek tiesioginių išmokų, tiek kaimo plėtros, finansavimas. Būtina visiems ES ūkininkams sudaryti vienodos sąlygas prisijungti prie ES klimato tikslų įgyvendinimo. Kadangi tiesioginės išmokos vaidina labai svarbų vaidmenį vykdant žaliąją ambiciją, jos negali skirtis ES bendrojoje rinkoje. Privalome siekti neutralios žaliosios konkurencijos tarp visų ES ūkininkų, ir nematau pateisinamų priežasčių, kodėl turėtų būti priešingai“, – sako A. Palionis.
Žaliasis susitarimas, kuris nubrėžia strategines kryptis ir siūlo būdus, kaip turėtų būti siekiama didesnės aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita ambicijos, pareikalaus ir didesnio nei anksčiau BŽŪP indėlio. Deklaraciją pasirašiusios šalys sutaria, kad esminė problema yra šių naujų, ambicingų tikslų finansavimo klausimas.
Deklaracijoje teigiama, kad pernelyg ambicingų reikalavimų kėlimas ūkininkams, neturint galimybės juos paremti vykdant šiuos reikalavimus, turės neigiamos įtakos ne tik Europos žemės ūkio gyvybingumui ir konkurencingumui, bet ir gali kelti grėsmę BŽŪP numatytų tikslų ir rezultatų įgyvendinimui.
Šalių atstovai taip pat susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda). Su juo aptarti žemės ūkio sektoriaus laukiantys iššūkiai. Lenkijos prezidentas išreiškė palaikymą siekiui užtikrinti stiprų finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai.
ŽŪM, MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
BŽŪP pakeitimus Taryba priims po 2 savaičių
2024-04-30 -
BŽŪP po 2027-ųjų: kaip žemės ūkis veiks nuolatinių krizių fone
2024-04-18 -
Susitarė dėl žemės ūkio politikos peržiūros
2024-03-26
Skaitomiausios naujienos
-
Padidinta parama smulkiems ūkiams
2024-04-18 -
Ūkininkas nelegaliai gamino ir pardavinėjo pašarus
2024-05-02 -
NMA pradeda rizikingų projektų patikras vietoje
2024-04-17
Verslo informacija
-
Investuok į pasėlius atsakingai
2024-04-30 -
Plūgui pakeisti – lenkų ūkininko sukonstruota juostinė sėjamoji
2024-04-23 -
Į vasarojų ūkininkai nenori investuoti
2024-04-18
(0)