Vilnius, sausio 19 d. Europos Komisijos pasiūlymai dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams, jų paskirstymo principai ir sumos yra nepriimtinos, nes ir toliau būtų išlaikytas didelis susiskaidymas tarp ES šalių narių. Tai prieštarauja ir Lisabonos sutarties antidiskriminacinėms nuostatoms, teigiama Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo pareiškime.

LŽŪBA pozityviai vertina žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus ir ministerijos derybininkų veiklą telkiant Baltijos ir kitas naująsias ES šalis nares ir aptariant Europos Komisijos pateiktų reglamentų dėl tolesnio žemės ūkio finansinio rėmimo projektus.

Susipažinusi su Europos Komisijos pateiktais projektais, LŽŪBA mano, kad EK turėtų persvarstyti savo pasiūlymus dėl tiesioginių išmokų dydžių ir pakeisti nacionalinių vokų, skiriamų I ramsčiui, skaičiavimo sistemą. Skaičiuojant finansinį voką šalims, kurioms išmokos mažesnės už ES išmokų vidurkį, turi būti įteisinta formulė: ES 27 šalių tiesioginių išmokų 2013 m. vidurkį dauginant iš 2012 m. deklaruoto ploto.

Pareiškime pritariama EK siekiui, kad tiesioginės išmokos pasiektų ūkius, tik realiai gaminančius žemės ūkio produkciją, tačiau kritikuojami sunkiai suprantami „aktyvaus ūkininko" nustatymo kriterijai (anot EK, aktyvus ūkininkas yra tas, kuriam „tiesioginių išmokų sumos dalis nuo pajamų, gautų iš ne žemės ūkio veiklos, sudarys ne mažiau kaip 5 proc."). LŽŪBA siūlo, kad „aktyvaus ūkininko" reikalavimus būtų leista nustatyti kiekvienai šaliai narei (alternatyva - ES lygiu nustatyti, kad „aktyvus ūkis" yra tas, kurio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau ... (30 ar 50) proc. visų pajamų ir jis yra asocijuotas žemdirbių savivaldos narys, o kitus reikalavimus leisti nustatyti šalims narėms).

LŽŪBA mano, kad Lietuva turėtų atmesti EK pasiūlymą dėl laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo ūkiams, kuriems per metus priklauso išmokų daugiau kaip 150 tūkst. EUR (517,9 tūkst. Lt.). Baiminamasi, kad tokia sistema neskatins ūkių struktūros modernizavimo, bus baudžiami ūkiai, investavę į gamybą. Alternatyva - sutikti su pasiūlyta laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo sistema, jei iš priklausančių gauti tiesioginių išmokų sumos bus atimamos išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, deklaruotas darbo užmokestis, gyventojų pajamų mokestis, įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui. Tačiau LŽŪBA atkreipia dėmesį, kad ši alternatyva neprisidės prie BŽŪP supaprastinimo, o priešingai - sukurs daugiau biurokratizmo, suvaržymų ūkiams, padidins valdžios institucijų kontrolės mastą.

LŽŪBA nepritaria EK kategoriškai nuostatai, kad visos valstybės narės turi skirti 30 proc. nuo metinio nacionalinio tiesioginių išmokų voko už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (žalinimą). „Vienodų reikalavimų „užkrovimas" ūkiams, veikiantiems skirtingose situacijose, yra pats neefektyviausias būdas pasiekti naudos aplinkai. Ūkiams turi būti leidžiama pasirinkti priemones, atitinkančias jų situaciją ir vietos sąlygas. Raginti EK pergalvoti žalinimo priemones ir perkelti jas į II ramstį, nemažinant I ramsčiui skiriamo finansavimo", rašoma pareiškime.

LŽŪBA, MŪ inf.