Briuselis. Kiek dar reikia tyrimų, susijusių su strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikiu, prieš pradedant tikras diskusijas Briuselyje?, – pranešime klausia Europos žemdirbių skėtinė organizacija COPA-COGECA, paskelbus Kylio universiteto naują ataskaitą apie galimus minėtos strategijos padarinius žemės ūkiui, maisto sektoriui bei aplinkai. Rugsėjo viduryje Kristiano Albrechto universitetas, įsikūręs Kylyje (Vokietija), paskelbė naują tyrimą apie galimas ES strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo pasekmes.

Pasak COPA-COGECA, tai yra dar viena ataskaita, patvirtinanti didžiulius Europos Komisijos priimtos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ padarinius ES maisto gamybai, ūkiams ir kaimo vietovių sanglaudai.

Kylio universiteto tyrimo išvados patvirtina vasaros viduryje paskelbtos Jungtinio tyrimų centro ataskaitos išvadas. Vokiečių mokslininkų naujas tyrimas taip pat pabrėžia išliekant didžiules anglies dioksido emisijas, kurios gali atsirasti dėl strategijos siekių. Todėl tyrimo autoriai teigia, kad minėta strategija nėra veiksminga kovojant su klimato kaita!

Šioje naujoje ataskaitoje manoma, kad strategija „Nuo lauko iki stalo“ labai sumažintų gamybą. Autorių nuomone, visoje ES sumažėjimas siektų: –20 proc. jautienos, –6,3 proc. pieno, –21,4 proc. javų ir –20 proc. aliejinių augalų sėklų.

Kaip ir visų ankstesnių tyrimų, pastarojo autoriai tikisi didelio kainų padidėjimo. Labiausiai gali pabrangti jautiena (+58 proc.), po to kiauliena (+48 proc.), žalias pienas (maždaug +36 proc.). Vaisių ir daržovių kainos padidėtų apie 15 proc., aliejinių augalų sėklų – 18 proc., javų – 12,5 proc.

Kalbant apie prekybą, Kristiano Albrechto universiteto išvada taip pat yra aiški: jei visos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ priemonės bus įgyvendintos vienu metu, „ES grūdų ir jautienos eksporto poziciją vėl pakeis importas“.

Minėtoje ataskaitoje numatoma, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ES sumažėtų 29 proc. Tačiau autoriai mano, kad strategija nebus veiksminga klimato požiūriu. Viena vertus, pasak autorių, anglies dvideginio kiekiai sektoriuje mažėtų, tačiau dalis gamybos būtų perkelta į trečiąsias šalis, kuriose emisijos atitinkamai didėtų.

„Mokslininkų išvada turėtų būti žadintuvas Europos politikos formuotojams: „Pati strategija dar neatitinka nuoseklios žemės ūkio politikos. Atskiros priemonės labiau tinka konkrečios gamybos apribojimams, kurie dar nesudaro nuoseklios žemės ūkio politikos sistemos, skirtos veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti žaliojo kurso tikslus žemės ūkyje“, – rašoma COPA-COGECA pranešime.

Europos žemdirbių skėtinė organizacija pastebi, kad Kylio universiteto mokslininkų tyrimas, kaip ir ankstesni, neaprėpia viso strategijos poveikio, nes jis „bus didelis ir jį sunku suvokti naudojant vieną modeliavimo priemonę“.

„Tačiau kodėl šie modeliai nebuvo sukurti prieš paskelbiant kiekybinius tikslus? Kodėl Europos Komisija dar neatliko šios strategijos poveikio vertinimo, kad galėtume konkrečiai aptarti sprendimus? Kodėl Europos Parlamentas ruošiasi balsuoti plenariniame posėdyje dėl dar griežtesnių priemonių, net neįvertinęs papildomo poveikio?“, – pranešime klausia COPA-COGECA organizacija.

Reaguodama į Kylio universiteto tyrimą, COPA vadovė Christiane`a Lambert (Kristijana Lamber) pareiškė, kad ES ūkininkų bendruomenė yra pasiryžusi atlikti būtinus perėjimus. Tačiau, pasak jos, Europos Komisija ar Europos Parlamentas negali ignoruoti tyrimų išvadų ir galimų socialinių, ekonominių bei aplinkos padarinių.

„Negalime sutikti su neproduktyviu strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslu. Komisija, norėdama rasti bendrų atsakymų, turi pradėti tikrą dialogą su savo ūkininkų bendruomene, ieškoti bendrų konkrečių sprendimų pagrindiniais anglies dioksido emisijų mažinimo, apsirūpinimo maistu ir teisingo paskirstymo klausimais“, – COPA-COGECA pranešime teigė Ch. Lambert.

MŪ inf.