Briuselis. Žemdirbių gretose nėra klimato kaitos neigėjų, jie pirmieji pastebi šio reiškinio padarinius savo ūkiuose. Tačiau vargu ar žemdirbiai pakels žaliojo kurso ambicijas be tinkamų paskatų, be vienodų konkurencijos sąlygų ir be paramos jų atsparumui.

Šiandien Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje skėtinių žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA lyderiai pateikė ES susitarimo dėl naujos Bendrosios žemės ūkio politikos vertinimus.

COPA vadovė Christiane‘a Lambert (Kristijana Lamber) pabrėžė, kad žemdirbiai supranta, jog būtina pereiti prie naujos ūkininkavimo paradigmos, nes neturime kitos planetos, tačiau 1,5 metų laikotarpis gerokai per trumpas, kad žemdirbiai tinkamai pasirengtų naujiems reikalavimams.

Anot COPA vadovės, BŽŪP žalinimas vyksta labai kryptingai, šis procesas prasidėjo senokai, todėl Europos Komisijos sprendimai visai tikėtini, o tikslai suprantami, tačiau visa tai turi būti suderinta su žemdirbių misija – gaminti produkciją.

Atsakydama į nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų kritiką, kad BŽŪP per mažai žalia, Ch. Lambert pabrėžė, kad įgyvendinti sprendimus teks ne aplinkosaugos organizacijoms, bet žemdirbiams.

Reaguodama į Europos Komijos išplatintą pranešimą, kad naujoji BŽŪP bus paprastesnė, Ch. Lambert pareiškė mananti priešingai: naujų aplinkosaugos ir ekologiškumo reikalavimų įgyvendinimas guls ant ūkininkų pečių didele biurokratine našta, BŽŪP bus sudėtingesnė.

Tinkamai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus trukdys nevienodos konkurencijos sąlygos, t. y. į ES patenkanti trečiųjų šalių žemės ūkio ir maito produkcija, kuri yra pigesnė, nes ES netaiko importuojamai produkcijai griežtų kokybės standartų.

„Beliks paskliauti vartotojų sąmoningumu, kad jie parems tvarumo idėją, pirks brangesnius vietinės gamybos produktus, kuriuose mažesnis anglies dvideginio pėdsakas“, – sakė COPA vadovė, o vėliau pridūrė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasirašant tarpvalstybinius prekybos susitarimus. Kitu atveju ES panaši į tą, kuris šauna sau į koją.

COGECA vadovas Ramon‘as Armengol‘as (Ramonas Armengolas) pabrėžė, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas paskatins žemės ūkio įmonių, kooperatyvų modernizavimą. Bet tai bus susiję ir su naujos įrangos įsigijimu, gamybos pertvarkymu, naujomis investicijomis, didesnėmis išlaidomis ir didesniais kaštais.

„Tai bus susiję su darbuotojų mokymais, konsultavimo paslaugomis. Perėjimas prie emisijos požiūriu neutralios gamybos galės vykti sklandžiai tuo atveju, jei ES užtikrins ne tik adekvačią paramą ir tinkamas paskatas, bet ir garantuos rinkų valdymą bei subalansuotumą“, – sakė R. Armengol‘as.

***

Susitarimo dėl BŽŪP išvakarėse COPA-COGECA paskelbė mobilizacijos manifestą, kuriame pabrėžė du reikalavimus: Europos sprendimų priėmėjai turi rasti tinkamą kompromisą dėl subalansuotos ir nuoseklios Bendrosios žemės ūkio politikos ir jie turi rimtai atsižvelgti į visų politikos krypčių bendrą, daugialypį ir sudėtingą poveikį Europos ūkininkų bendruomenei.

Nuo Europos žaliojo susitarimo pradžios vykusios diskusijos dėl BŽŪP tapo itin poliarizuotos, todėl nuolat nepaisoma pagrindinių ūkininkavimo realijų ir ūkininkų indėlio į tvarumą.

Pranešimas ES lyderiams, kurį Europos žemdirbių organizacijos perdavė vizualiai: simboliškai griuvo domino dėlionė, apimanti pagrindines politikos sritis, turinčias įtakos agrariniam sektoriui

Anot COPA-COGECA, naujoji BŽŪP eliminuoja „status quo“ galimybę Europos ūkininkams. Be jau galiojančių standartų, ūkininkai turės dirbti naujomis griežtesnėmis sąlygomis, prisiderindami prie siūlomų ekologinių schemų ir aplinkos apsaugos bei klimato priemonių antrajame ramstyje, o tai užims didesnę biudžeto dalį, bet tuo pačiu metu reikės padaryti visko daugiau turint mažiau pinigų, nes BŽŪP biudžetas mažės.

Savaitgalį Briuselyje surengtoje simbolinėje žemdirbių akcijoje COPA viceprezidentas Tim‘as Cullinan‘as (Timas Kulinanas) sakė: „Jei politikos formuotojai nepadarys BŽŪP realistiškos, veiksmingos bei paprastos, ir neužtikrins kitų politikos sričių siūlomų sprendimų ir paramos ūkininkams, kad jie galėtų susidoroti su savo iššūkiais, jie pakenks ir Europos žaliajam susitarimui, ir milijonų ūkininkų pajamoms. Atotrūkis didės ir vienas po kito šios politikos, tarsi domino žaidime, poveikis kris ant ūkininkų nugarų su Europos žemės ūkį traiškančia galia“.

Po poros metų pusė ES ūkininkų išeis į pensiją, o tai turės precedento neturintį poveikį mūsų maisto tiekimo grandinei ir mūsų teritorijoms. Tuo pačiu metu Europos žaliasis sandoris parodys savo poveikį. Strategija „Nuo lauko iki stalo“, biologinės įvairovės strategija, klimato neutralumo tikslai, ES prekybos politika, BŽŪP ekologinės schemos, antrojo ramsčio aplinkos ir klimato priemonės arba nauji gyvūnų gerovės reikalavimai turės kumuliacinį ir prieštaringą poveikį visiems Europos ūkiams.

MŪ inf.