Briuselis. Ką apie bendrąją žemės ūkio politiką, subsidijas, ateities tikslus ir perspektyvas kalba naujuoju Europos žemės ūkio ir maisto komisaru paskirtas liuksemburgietis Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas)?

Nuo 2018 metų Hansenʼas dirba Europos Parlamento struktūrose – buvo tarptautinės prekybos, aplinkos ir maisto saugos komitetų narys. Nuo 2022 metų jis buvo išrinktas vienu iš penkių ES Parlamento kvestorių.

Ch. Hansenʼas kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge. Jo pusbrolis yra šios šalies žemės ūkio ministras. O vyresnis Ch. Hansenʼo brolis ūkininkas pernai žuvo per nelaimingą atsitikimą.

BŽŪP reforma: „Pinigai nekrinta kaip lietus“

Naujasis ES žemės ūkio vadovas žada būti komisaru ant žemės. Jis pažadėjo spręsti subsidijų skirtumus tarp Rytų ir Vakarų ES valstybių narių.

„Žinome, kad vis dar yra didžiulių skirtumų tarp valstybių narių. Tai, be abejo, bus labai svarbi tema. Greičiausiai tai nenutiks per vieną dieną, bet tai kritinis taškas ir socialiniu požiūriu“, – sako Ch. Hansenʼas tiek diskutuodamas apie ES biudžetą, tiek ūkių biudžetą.

Nevienodo subsidijų žemdirbiams paskirstymo tarp valstybių narių, ypač naujesnių, gaunančių mažiau, klausimas jau du kartus užkirto kelią vieningoms Tarybos išvadoms dėl žemės ūkio ir BŽŪP ateities.

Kalbėdamas apie tai, kad Komisija gali galvoti apie radikalią bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto reformą po 2027 m., Ch. Hansenʼas sako, kad BŽŪP liks įrankiu, kuriuo bus įgyvendinta žemės ūkio vizija iki 2027 m. ir vėliau.

Pasak jo, užtikrinti pakankamą finansavimą kitam BŽŪP etapui yra prioritetas, tačiau „pinigai nekrinta, kaip lietus“, todėl reikės daugiau finansavimo iš kitų šaltinių.

„BŽŪP parama ūkininkams vis dar yra labai svarbi“, – sako komisaras ir priduria, kad ES taip pat turės sutelkti privačias ir novatoriškas investicijų formas (pvz., anglies kreditus ir pan.).

Tačiau, pasak jo, ūkininkai mieliau gautų teisingą kainą už savo produktus, nei pasikliautų vien parama. Bendra ES žemės ūkio subsidijų suma dabar siekia 60 mlrd. Eur per metus.

Palaiko „Mercosur“ prekybos susitarimą

Naujai išrinktas žemės ūkio komisaras gina laisvosios prekybos susitarimą „Mercosur“ tarp ES ir Pietų Amerikos šalių.

Jis pripažįsta, kad kai kurie ES žemės ūkio sektoriai susidurs su didesniu importu (pvz., Pietų Amerikos jautienos), tačiau nesutinka su teiginiais, kad susitarimas daro žalą Europos gamintojams. 

„Tai didžiulė galimybė Europos ūkininkams, kalbant apie didesnį eksportą į „Mercosur“ šalis: Braziliją, Argentiną, Paragvajų, Urugvajų ir Boliviją“, – sako Ch. Hansenʼas.

Lenkija, Prancūzija ir Italija siekia blokuoti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimą. Minėtų Pietų Amerikos šalių gamintojai – didžiausi jautienos ir paukštienos eksportuotojai į ES, tad esą galimas susitarimas gerokai padidintų šiuos kiekius ir pakenktų Europos gamintojams.

Ukrainos žemės ūkį pavadino drambliu kambaryje

Ukrainos ir jos didžiulio žemės ūkio sektoriaus prisijungimo prie ES perspektyva verčia Europos ūkininkus nerimauti.

Ch. Hansenʼas Ukrainą dėl poveikio ES žemės ūkiui pavadino drambliu kambaryje. Tam, kad Ukraina įstotų į ES, jo nuomone, reikia tinkamai pasirengti.

„Bendruomenės solidarumo Ukrainai neturėtume laikyti savaime suprantamu dalyku... Nereikia sukelti nuostolių savo ūkininkavimo sektoriui dėl kitos šalies ar kitų šalių prisijungimo“, – teigia komisaras.

Kalbant apie būsimą ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties peržiūrą, jis sako, kad labai svarbu pasimokyti iš skubių prekybos priemonių, įgyvendintų po Rusijos invazijos į Ukrainą, dėl kurių įšaldyti tarifai visam Kijyvo eksportui.

Ragina sumažinti gyvulių išskiriamas emisijas, bet ne bukai

Ch. Hansenʼas pripažįsta, kad gyvulininkystė sudaro 85 proc. ES žemės ūkio išmetamų teršalų ir kad dėl to turime dirbti daugiau.

Tačiau jis taip pat pateikė kelis „bet“. Pirma, žemės ūkis bendrai išmeta tik 11 proc. visų ES išmetamų teršalų. Antra, galvijų bandos jau ir taip mažėja. Trečia, kai kuriuose regionuose (pavyzdžiui, kalnuotose provincijose) gyvuliai gali būti tvariausias žemės ūkio pasirinkimas. Ketvirta, pasak Ch. Hansenʼo, reikėtų pradėti nuo techninių sprendimų prieš pradedant taikyti bukus pjūvius.

Paskirtasis komisaras pastebi, kad kai kurios ES šalys lėtai plečia savo ekologinius sektorius ir jiems reikia šiek tiek postūmio. Komisijos siekiui iki 2030 m. 25 proc. bloko dirbamos žemės paversti ekologinėmis žemėmis nuolat prieštarauja dauguma Parlamento AGRI komiteto narių.

„Mes turime padėti visiems ūkininkams sumažinti pesticidų naudojimą ūkiuose“, – sako Ch. Hansenʼas. Pasak jo, reikia paspartinti biopesticidų leidimų išdavimo procedūrą ir saugesnes alternatyvas, siekiant pakeisti toksiškesnes agrochemines medžiagas. Šiuo metu procesai ES, kol nauji pesticidai įteisinami ir ateina iki ūkių, gali užtrukti ir iki 10 metų.

Naujoji Europos Komisija darbą pradės gruodžio 1 dieną.