Raseiniai. Tebesitęsiant deryboms dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. ir Lietuvai dėliojant strateginio plano projektą, pritarta siūlymui perskirstyti lėšas ir dar metams pratęsti paramos skyrimą ekologiškai ūkininkaujantiems ūkiams.

Tiesa, šia galimybe galės pasinaudoti tik tie ūkiai, kuriems 2019 m. baigiasi 5 m. įsipareigojimų laikotarpis. „Bus taikomas 5+1 principas, pratęsiant įsipareigojimus dar vieniems metams. 2015 m. paraiškas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pateikusieji galės pretenduoti į paramą ir 2020 m. Tam numatyta 38 mln. eurų“, – ekologinių ūkių savininkus informavo ŽŪM 1-ojo ES paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė kasmetinėje Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos surengtoje konferencijoje Raseinių r.

Jos teigimu, šis sprendimas priimtas Kaimo plėtros programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdyje. Lėšų šaltinis – kita plotinė priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. R. Motiejaitė neslėpė, kad per posėdį išsakyta daug kritikos dėl dabartinio ekologinio ūkininkavimo priemonės įgyvendinimo, nes pati paramos schema neatitinka pagrindinio – ekologinių ūkių plėtros – tikslo, dėmesį ir pinigus skiriant esamų plotų palaikymui.

Dėl principo taikymo neremti naujų plotų tai prilyginta uždaram klubui. Ypač daug kritikos sulaukta ir dėl jaunųjų ūkininkų apribotų galimybių dalyvauti šioje paramos schemoje, taip pat svarstytas ir ūkio dydžio, pvz., iki 150 ha, ribojimo klausimas.

ŽŪM 1-ojo ES paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė informavo, kad ekologiniai ūkiai, kuriems 2019 m. baigiasi 5 m. įsipareigojimų laikotarpis, 2020 m. taip pat gali pretenduoti į paramą

„Reaguodamas į pastabas žemės ūkio ministras patvirtino, kad bus keičiamas reglamentavimas naujuoju laikotarpiu ir siekiama, kad jau ir ekologinio ūkininkavimo pereinamuoju laikotarpiu būtų skiriama parama. Valstybėms narėms suteikiama galimybė pratęsti visą kaimo plėtros programą pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau nuspręsti, kurioms priemonėms turi būti naudojami nauji asignavimai. Lietuvos atveju greičiausiai bus tęsiamos visos 2014–2020 m. KKP priemonės, naudojant visą kaimo plėtros asignavimo 2021 m. sumą – beveik 195 mln. eurų pagal principą „Senos taisyklės ir nauji pinigai“, – galimą paramos mokėjimo scenarijų pristatė ŽŪM atstovė.

Ekologinių ūkių savininkų dėmesį ji taip pat atkreipė į galimybę pasinaudoti investicinės priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą arba plėtrą“ parama, nes ekologiškus produktus auginantiems pareiškėjams teikiamas didesnis paramos intensyvumas (vietoje 40 skiriama 50 proc.). Be to, jiems suteikiami ir papildomi 5 balai.

Sankcijų sušvelninimas

Kaip vieną svarbiausių Žemės ūkio ministerijos 2019 m. atliktų ekologiniams ūkiams svarbių darbų, R. Motiejaitė išskyrė sprendimą sušvelninti sankcijas. Jei ūkyje buvo nustatyti pažeidimai, tai sankcijos buvo skaičiuojamos pagal 2019 m. priemonės įgyvendinimo taisyklių naująsias nuostatas. Dėl pažeidimų, kai dirvožemyje nustatytos patvarios sintetinės cheminės medžiagos, pareiškėjai turėjo galimybę apsispręsti, ar jie toliau dalyvauja su tais laukais priemonėje ir apie savo apsisprendimą privalėjo pranešti NMA.

„Tarp sankcijų liberalizavimo – ir pažeidimų dėl šoninės taršos ir produkcijoje esančios sandėlio chemijos nustatymas. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse atsirado nuostata, kad sankcijų sušvelninimas bus taikomas atbuline tvarka, t. y. galios nuo 2015 m. balandžio 13 d. pateiktoms paraiškoms. Atsižvelgiant į tai, NMA turėjo peržiūrėti ir peradministruoti kelerių metų paraiškas, kuriose buvo pritaikytos finansinės korekcijos dėl pažeidimų“, – sakė R. Motiejaitė.

NMA vyr. specialistė Sigutė Stakvilevičienė patvirtino, kad birželį patvirtinus įsakymą ir švelnesnes nuostatas dėl chemijos naudojimo, peradministruota daugiau kaip 90 paraiškų.

„Sušvelnintos sankcijos ir dėl įsipareigoto ploto sumažinimo. Tai ypač naudinga pareiškėjams, nes nuo šių metų įsipareigoto ploto sumažinimą tikriname ne lauko, o visos priemonės lygmeniu, todėl susigrąžinimas nėra taikomas, jei kuris nors laukas nebus deklaruotas ir tai nesudarys daugiau kaip 10 proc. viso ploto nuo visos priemonės“, – pabrėžė NMA atstovė.

NMA vyr. specialistės Sigutės Stakvilevičienės teigimu, sušvelninus sankcijas, iš viso buvo peradministruota daugiau kaip 90 ekologinių ūkių paraiškų

Jos teigimu, šiais metais priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai gauti pateiktos 2 185 paraiškos, deklaruota beveik 200 tūkst. ha. Išmokėta suma 2 226 874 Eur. Perduota mokėjimui dar 6,42 mln. eurų.

Dėmesys aplinkosaugai ir klimato kaitos iššūkiams spręsti

Pristatydamas BŽŪP 2021–2027 m. nacionalinį strateginį planą ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiom Volkov pabrėžė, kad svarbiausias dėmesys skiriamas aplinkosaugai, klimato kaitos iššūkiams spręsti. Tad naujosios politikos kryptis – tvarus, aplinką tausojantis žemės ūkis, su tuo siejami ir pagrindiniame reglamento pasiūlyme iškelti tikslai.

Jo teigimu, lyginant dabartinį 2014–2020 m. biudžetą su 2021–2027 m., jis didėja apie 9 proc. „Žiūrint pagal ramsčius, tiesioginių išmokų vokas (I ramstis) didėja apie 21 proc., o kaimo plėtros priemonėms (II ramstis) skirtas finansavimas mažėja maždaug 15 proc. Tačiau net 21 proc. didėjimas neužtikrina tos išorinės konvergencijos ir vidutinė išmoka Lietuvoje išlieka apie 25–30 proc. mažesnė nei ES vidurkis. Kaimo plėtros vokas nors ir mažėja 15 proc., bet turėtų didėti nacionalinis indėlis. Net jei Lietuva bus padalyta į dvi dalis – Vilniaus apskritis ir visa kita Lietuva – vis vien koefinansavimas bus didesnis“, – sakė A. Volkov.

„Naujosios politikos kryptis – tvarus, aplinką tausojantis žemės ūkis, su tuo siejami ir pagrindiniame reglamento pasiūlyme iškelti tikslai“, – aplinkosauginį aspektą pabrėžė ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiom Volkov

Kaip ir lig šiol 15 proc. lėšų bus galima perkelti iš vieno ramsčio į kitą, nauja tik tai, kad naujuoju laikotarpiu galima dar papildomai 15 proc. perkelti iš I į II ramstį, jei tai susieta su aplinkosaugos tikslais, ir dar papildomai 2 proc., jei susieta su parama jauniesiems ūkininkams, nes visoje Europoje labai aktualus kartų kaitos klausimas.

„Bendras įgyvendinimo modelis panašus į dabar esantį, tačiau valstybėms narėms suteikta daugiau laisvės nustatyti dydžius, kriterijus ir kitus dalykus, bet su laisve ateina ir daugiau įsipareigojimų, nes turi būti matoma pažanga. Todėl sugriežtėja stebėsenos sistema, atsiranda privalomieji rodikliai, kuriuos reikia aiškiai suplanuoti, pagrįsti ir parodyti, kad jie įgyvendinti“, – teigė patarėjas.

Jis pabrėžė, kad ankstesnis strateginis planas priklausė kaimo plėtros programai, naujasis – integruotas su tiesioginių išmokų sistema, todėl yra sudėtingesnis, nes bendri tikslai turi būti siekiami skirtingomis intervencijos priemonėmis.

Ekologinis ūkininkavimas – viena iš ekoschemų

ŽŪM vyr. specialistė Agnė Prakapienė atkreipė dėmesį, kad naujajame programiniame laikotarpyje nelieka žalinimo priemonės, kuri sujungiama su kompleksiniu paramos susiejimu, sukuriant naujas „sustiprintas sąlygas“, kurios sudarys žemės ūkio veiklos pamatą. Visi žemdirbiai, siekiantys gauti paramą, turės atitikti tų sąlygų reikalavimus, dėl kurių dar nėra susitarta.

Tarp ūkininkų savanoriškai pasirenkamų priemonių – „žaliosios architektūros“ struktūra, kurią sudarys ekologinės sistemos (ekoschemos) pagal I ramstį ir kovos su klimato kaita ir aplinkosauginės priemonės pagal II ramstį.

„Europos Komisija kelia ambicingą siekį, kad 40 proc. BŽŪP biudžeto būtų skirta aplinkosaugos ir su klimatu susijusiems tikslams pasiekti. Taip pat numatyta, kad bent 30 proc. privalomos kaimo plėtros programos lėšų būtų skirta aplinkos ir klimato priemonėms. Jei šios lėšos nebus panaudotos aplinkosaugos ir klimato kaitos priemonėms, pinigus Lietuva praras. Beje, į šiuos 30 proc. nebus įskaičiuota parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms“, – pabrėžė A. Prakapienė.

Nors dar bandoma nusistatyti priemones, kurios prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo ir motyvuotų ūkininkus jose dalyvauti, tačiau neabejojama, kad viena iš ekoschemų galėtų būti ekologinis ūkininkavimas, taip pat bearimis žemės dirbimas, tiesioginė sėja, tarpinių pasėlių auginimas, įskaitant ir tuos augalus, kurie saugotų vandens baseinus nuo perteklinio azoto.

Daugiamečiai remtini įsipareigojimai – sėjomainos taikymas, tręšimo planų sudarymas, eroduotų žemės plotų keitimas pievomis ar miškais, savaime apaugusių miškų plotų išsaugojimas, vandens telkinių buferinių zonų įrengimas. Taip pat siūlomos bioįvairovės išsaugojimo priemonės, tokios kaip šlapynių, miško buveinių priežiūra, kurios svarbios aplinkosauginiu požiūriu.

Bus tęsiamos Lietuvos genofondinių gyvūnų išsaugojimo priemonės, peržiūrimi išmokų dydžiai, siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau jose dalyvauti, dirvožemio erozijos mažinimui bus siūloma dideliuose žemės masyvuose įrenginėti žaliąsias juostas ar gyvatvores.

„Pasiūlymai pirminiai, esame atviri visoms idėjoms, nes tai mūsų ateitis, kuri priklausys nuo tinkamo lėšų paskirstymo, siekiant užsibrėžtų tikslų ir norimų rezultatų“, – kurti „žaliosios architektūros“ struktūrą kartu kvietė A. Prakapienė.

MŪ inf.