Kokie iššūkiai laukia nauju BŽŪP periodu?
2019-06-17

Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), remdamasi mokslininkų tyrimais bei pasitelkdama į diskusijas socialinius partnerius braižo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano rėmus.

Nors viešojoje erdvėje buvo pasigirdę priekaištų, kad Lietuvos pasirengimas naujam bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) periodui beviltiškai vėluoja, ministerijos atstovai teigia, kad pasirengimo darbai juda, o ir tarp kitų ES šalių narių esame maždaug ties viduriu.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui parengus darbinę medžiagą, buvo surengtos diskusijos pagal atskiras temas su socialiniais partneriais, jų medžiaga analizuojama, sisteminama, viso to pagrindu bus rengiamas pradinis dokumentas.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė sako, kad ES yra kelios šalys, kurios su stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių (SSGG) analize jau yra pažengusios toliau, tačiau tuo pat metu yra ir šalių apskritai nulinėje darbų stadijoje. „Kolegos renka informaciją. Danai, kaip įsivaizdavome, kad jie yra labai progresyvūs, galvoja, jog pirmą programos projektą turės tik ateinančių metų pavasarį. Visi norėtų kuo greičiau, bet kaip gali kurti dokumentą, jei iš viso teisyno turi tik vieno dokumento projektą? O dar reikėtų ir įgyvendinimo reglamento, ir deleguotų teisės aktų. Galų gale, su pinigais irgi yra didžiulis neaiškumas“, - manoūkis.lt komentavo J. Stakėnienė.

Jos teigimu, artimiausi keli mėnesiai vargu ar atneš aiškumo, situacija ryškesne taps tik darbą pradėjus naujos sudėties Europos Komisijai bei Europos Parlamentui.

Apie tai, kaip sekasi įgyvendinti 2014-2020 m. Kaimo plėtros programą ir kokie iššūkiai laukia naujuoju periodu, diskutuotą praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto bei Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuro surengtoje Europos savaitės Seime diskusijoje.

Diskusiją pradėjęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys visų pirma paragino prisiminti, kad ta Europos Sąjunga, į kurią norėjome įstoti ir įstojome, dabar jau esame ir mes patys. Tad neverta laukti, ką pasakys vokiečiai, belgai ar olandai, kokie sprendimai ateis „iš Briuselio“.

„Visada raginu ir noriu dar kartą pakviesti, kad kiekvienas Lietuvos ūkininkas suprastų, kad jis gali būti kiekvieno reglamento ir priemonės rengėjas. Yra būdų išreikšti savo poziciją, naudokitės visomis poveikio priemonėmis. Būtų gerai, kad naujas periodas būtų kaip įmanoma labiau parašytas mūsų ūkininkų ir kuo mažiau - ministerijos specialistų. Jie dabar labai aktyviai dirba kaip moderatoriai, brokeriai, kurie surenka, susodina visus prie stalo ir bando išpešti viską, kas geriausia, kad paskui galėtų surasti galbūt kažkokį kompromisinį sprendimą“, - kalbėjo G. Surplys.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kalbėjo, kad naujuoju paramos laikotarpiu Lietuva tikisi didesnio finansavimo, tad labai svarbu, kam tuos pinigus skirsime

Jis siūlė galvoti racionaliai, kam turėtų būti skiriami ir kaip panaudoti iš ES fondų ateinantys pinigai bei prisiminti, kad žemės ūkis, vis dėlto, yra verslo sritis ir tuos finansus būtina investuoti, o ne „išsėti bei išdalinti“.

„Norisi, kad naujas laikotarpis būtų kitoks, kad būtų orientuotas į kooperaciją, kuri leidžia mums taupyti. Mes neprivalome kiekvienas turėti traktorius arba verkti, kad kaimynas turi, o aš neturiu. Galime kooperuodamiesi tą traktorių įsigyti, su kaimynais kartu naudotis ir tuo būdu pakelti Lietuvą iš trečios nuo galo vietos pagal tai, kiek mes pagaminame žemės ūkio produkcijos iš vieno hektaro“, - sakė žemės ūkio ministras.

Lietuvos SSGG analizę rengusio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė Rasa Melnikienė priminė, kad žemės ūkio kompleksinis tikslas turėtų būti „ne nuveikti kuo daugiau, o nuveikti kuo geriau“.

„Organizuotos diskusijos parodė, kad žemės ūkio bendruomenė yra pasirengusi daryti labai inovatyvius, visuomenei svarbius sprendimus“, - vykusius debatus dėl BŽŪP ateities apibendrino R. Melnikienė, primindama, kad naujoji strategija remsis tvarumo koncepcija.

Apie tai, kad naujoji KPP itin daug dėmesio turės skirti ne tik tvarumui, bet ir aplinkosaugos priemonėms kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Vlada Vitunskienė. Pasak jos, su kiekvienu programiniu laikotarpiu ūkininkų bendruomenės supratimas apie aplinkosaugą vis didėja ir šiai sričiai skiriama parama yra naudinga, tik klausimas ar jos pakanka ir ar ji yra tokia, kokia turėtų būti.

Profesorės teigimu, žemės ūkis turi potencialo ir saugoti išteklius, ir mažinti emisijas, tačiau tam reikia naujos ūkininkavimo filosofijos, naujos praktikos.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vlados Vitunskienės teigimu, naujuoju programavimo laikotarpiu kaimo plėtros politika turi būti labai apgalvota ir orientuota į aplinkosaugą

Anot jos, visuomenė supranta, dabarties iššūkius ir tai, kodėl reikalinga BŽŪP. „Žinia ūkininkijai - kad negalima ūkininkauti šiandiena taip, kaip ūkininkavo vakar. Visuomenės poreikiai yra kitokie. Ne kuo daugiau ir kuo pigiau maisto, bet maisto tokio, kuris yra kokybiškas, žmogui naudingas, pagamintas draugišku būdu aplinkai“, - apie tai, kad skirdama lėšas visuomenė tikisi atsakingo požiūrio ir tvaraus, tausaus ūkininkavimo iš žemdirbių kalbėjo V. Vitunskienė, akcentuodama, kad tokių iššūkių fone reikalinga ypatingai gerai apgalvota kaimo plėtros politika.

Renginyje savo pozicijas dėl BŽŪP ateities išsakė ir ūkininkai, politikai, žemdirbių savivaldos atstovai, aplinkosaugininkai. Diskusijos apie BŽŪP po 2020 m. ir toliau bus tęsiamos įvairiais lygmenimis. EK savo pasiūlyme dėl BŽŪP po 2020 m. kaip vienus svarbiausių aspektų, kuriuos numatoma įgyvendinti per naująjį BŽŪP įgyvendinimo modelį, yra įvardijusi supaprastinimą ir subsidiarumą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai