Ieškoma būdų, kaip padėti atsigauti žemės ūkiui
2020-04-20

Vilnius / Briuselis. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis penktadienį su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu (Janusz Wojciechowski) telefonu aptarė priemones, kurios galėtų sušvelninti karantino padarinius žemės ūkiui ir užtikrintų tvarią maisto tiekimo grandinę.

Ragindamas Europos Komisiją (EK) imtis konkrečių ir ambicingesnių žingsnių dėl žemės ūkio rinkų apsaugojimo, ministras A. Palionis jau anksčiau oficialiai paprašė žemės ūkio komisaro, kad būtų aktyvuota viena iš rinkos reguliavimo priemonių – privatus pieno produktų saugojimas bei būtų sudaryta galimybė privačiam paukštienos saugojimui. 

Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų pozicija dėl privataus lieso pieno miltelių saugojimo yra vieninga - ketvirtadienį 27 ES ministrai,  susirūpinę kylančiu COVID-19 sukeltu krizės poveikiu žemės ūkiui ir visam maisto sektoriui, išplatino bendrą pareiškimą dėl COVID-19 poveikio žemės ūkio politikai ir visiems Europos piliečiams, kuriame Europos Komisijos prašoma sudaryti galimybes privačiam maisto produktų saugojimui bei pabrėžiamas gyvybiškai svarbus ūkininkų ir viso žemės ūkio maisto sektoriaus vaidmuo.

Linas Agro 20 06 01

Sąlyginai nedaug lėšų iš ES biudžeto reikalaujantis privatus saugojimas, anot ministro, galėtų būti taikomas tol, kol įmonės išspręs savo logistikos problemas dėl karantino užsidarius maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiam sektoriui bei prisitaikys prie naujų eksporto rinkų.

Komisaras minėjo, kad EK dar neturi aiškaus atsakymo dėl paramos schemos, tačiau užtikrino, kad sprendimų yra ieškoma. Jis padėkojo ministrui A. Palioniui už konstruktyvius pasiūlymus, galinčius sušvelninti karantino sukeltas pasekmes, ir aktyvumą ieškant sprendimų šiuo sunkiu metu.

Toks ministro A. Palionio ir Europos Sąjungos žemės ūkio komisaro J. Vojciechovskio pokalbis jau ne pirmas. Politikai sutarė tęsti dialogą ir kitą savaitę.

Situaciją aptars neformaliame ministrų pasitarime

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį. Žemės ūkio ministras linksta prie finansinės paramos perdirbimo sektoriui. 

„Teikti finansinę pagalbą perdirbimo sektoriui su sąlyga, kad būtų išlaikytos kainos, už žaliavą taikytos iki pandemijos pradžios“, – Seime praėjusią savaitę sakė K. Anužis. 

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Andriejaus Stančiko, dabar beveik neįmanoma rinktis gelbėjimo priemonių, taikytų anksčiau skiriant paramą ūkininkams ir perdirbėjams dėl Rusijos embargo.  

„Tada buvo daug europinių pinigų. Šiandien nežinome, kaip ir kiek Europos Sąjunga prisidės prie koronaviruso padarinių švelninimo“, –  BNS aiškino A. Stančikas.

Anot jo, realiausia būtų skirti paramą perdirbėjams reikalaujant, kad jie žemdirbiams už žaliavą taikytų tas kainas, kokios paprastai galiojo iki balandžio. Toks susitarimas, anot A. Stančiko, yra įmanomas, tačiau bus sunku įvertinti, kiek nuostolių per krizę patirs perdirbėjai. 

„Problema ta, ar jie sakys tiesą, kokius patiria nuostolius, ar sąžiningai elgsis traktuodami savo nuostolius“, – sakė A. Stančikas. Jis siūlo žemės ūkį visų pirma remti valstybės lėšomis, kol bus gauta ES parama. 

EK patvirtino papildomas pagalbos priemones žemės ūkiui

ŽŪM informuoja, kad Europos Komisija, reaguodama į koronaviruso protrūkį, patvirtino papildomas priemones, skirtas padėti žemės ūkio maisto produktų sektoriui. EK teigimu, šios priemonės padės padidinti grynųjų pinigų ūkininkams srautus, sumažins administracinę naštą tiek nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, tiek ūkininkams.

Viena priemonių skirta padidinti grynųjų pinigų ūkininkams srautą. EK padidino tiesioginių išmokų avansus nuo 50  iki 70 proc. ir kaimo plėtros išmokas nuo 75  iki 85 proc. Išmokos ūkininkams bus pradedamos mokėti nuo šių metų spalio vidurio ir jas valstybės narės galės mokėti dar prieš užbaigdamos visas patikras vietoje.

Pagal kitą priemonę nuo 5  iki 3 proc. sumažinta atitikties reikalavimams patikrų vietoje skaičius. Argumentuojama, kad tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kaip dabar, labai svarbu sumažinti ūkininkų ir priežiūros institucijų specialistų fizinius kontaktus. Taip pat EK valstybėms narėms suteikė daugiau lankstumo planuojant patikrinimų laiką.

Įsitikinti, ar tinkamai panaudojamos investicijos, valstybės narės galės ne tik tradicinių apsilankymų ūkiuose būdu, o ir kitais būdais, pvz., naudojantis palydovinėmis nuotraukomis arba nuotraukomis su geografinėmis žymomis. Tai padės racionaliau panaudoti išteklius, išlaikyti tvarką dėl būtinos izoliacijos, sumažinti administracinę naštą, paspartinti paraiškų nagrinėjimą siekiant užtikrinti ūkininkams paramos išmokėjimą per trumpesnį laikotarpį.

ŽŪM, BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai