Halė (Vokietija). Griebtis sintetinių pesticidų – senamadiškas mąstymas, o teiginys, kad dėl maisto saugumui kylančios grėsmės reikia ūkininkauti su cheminėmis medžiagomis, yra nepagrįstas, teigia Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) direktorius Michaelʼis Nortonʼas (Michaelis Nortonas).

Pasak jo, yra daug įrodymų, kad siūlomi alternatyvūs metodai gali duoti tokį pat ar net didesnį derlių nepakenkiant ekosistemoms.

Naujausioje EASAC ataskaitoje „Neonikotinoidai ir jų pakaitalai tvarioje kenkėjų kontrolėje“ reiškiamas susirūpinimas, kad valstybės narės ir pramonė naudojasi ES pesticidų reglamentų spragomis, jog galėtų toliau naudoti uždraustus insekticidus.

EASAC palaiko ES sprendimą uždrausti pagrindinius tris neonikotinoidus, mat šios klasės insekticidai daro neigiamą poveikį apdulkintojams ir kitiems naudingiems vabzdžiams tiek pat, kiek ir tiksliniams kenkėjams, todėl neigiamai veikia ne tik biologinę įvairovę, bet ir ilgalaikį maisto saugumą.

Nors ir giria ES lyderystę, mokslininkai perspėja, kad vis tik yra spragų, kurios kenkia pradiniams reguliavimo veiksmams. Pirmoji – leidimai toliau naudoti uždraustus neonikotinoidus, kurie tapo kai kurių šalių įpročiu.

Antroji spraga – šie apribojimai skatina kurti pakaitalus, kurie veikia tuos pačius nervinius vabzdžių mechanizmus. Remiantis tyrimais, septyniuose iš dešimties medaus mėginių randama bent vieno bitėms toksiško pesticido pėdsakų. 

EASAC ataskaitoje visapusiškai remiamos Europos Komisijos pastangos užtikrinti, kad integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė taptų pagrindiniu keliu į tvarų žemės ūkį.

„Siekiant perpus sumažinti ES naudojamų pesticidų kiekį, dar reikia nueiti ilgą kelią, kol pavyks priartėti prie tikrai tvaraus žemės ūkio. Nesugriežtinę reglamentų ir testavimo procesų, prie tvarumo nepriartėsime“, – teigia Vageningeno universiteto tyrėja Cláudia de Lima e Silva.