Liuksemburgas / Londonas. Cukrinių runkelių augintojai Prancūzijoje ir Belgijoje nebegalės gauti išimčių naudoti insekticidus neonikotinoidus, padedančius apsaugoti pasėlius nuo amarų – runkelių geltos viruso platintojų, nutarė Europos Sąjungos Teisingumo teismas (ESTT).

Aplinkosaugos organizacija „PAN Europe“ („Pesticide Action Network Europe“) pradėjo teisminius procesus dėl to, kad Prancūzija ir Belgija savo cukrinių runkelių augintojams nuolat taiko išimtis dėl prieštaringai vertinamų insekticidų su neonikotinoidais (imidaklopridu, klodianidinu ir tiametoksamu), kurie buvo uždrausti.

Sausio 19 dieną ESTT paskelbė preliminarų sprendimą dėl Belgijos administracinio teismo užduotų klausimų po PAN Europe ir Belgijos bitininkystės įmonės „Nature & Progrès Belgium“ skundo.

Teismas konstatavo, kad išimčių dėl sėklų apdorojimo draudžiamais insekticidais suteikimas neatitinka ES teisės. Taigi, šis sprendimas paveiks visus ES cukrinių runkelių augintojus, kurie tikėjosi iki naujojo 2023 m. sėjos sezono gauti skubų leidimą dėl neonikotinoidų.

Po didelių pasėlių nuostolių dėl ligų 2020 m. Prancūzija suteikė cukrinių runkelių augintojams trejų metų išimtį naudoti neonikotinoidus. Ši išimtis būtų pasibaigusi po šių metų derliaus nuėmimo, tačiau teismo sprendimu ji bus panaikinta anksčiau.

ES teismo sprendimas sustabdė Prancūzijos planus leisti cukrinių runkelių augintojams dar metus naudoti uždraustus insekticidus. ESTT aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali siūlyti išimčių sėklas apdoroti neonikotinoidais, kurie laikomi grėsme bitėms. Likus kelioms savaitėms iki pavasario sėjos, Prancūzijos ūkininkus pribloškė „sprendimo brutalumas“.

Buvo šimtai išimčių

„PAN Europe“ neseniai paskelbė ataskaitą apie ES valstybių narių suteiktas išimtis dėl ES uždraustų pesticidų: per pastaruosius 4 metus buvo suteiktos net 236 nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo draudimų. Neonikotinoidai sudarė beveik pusę jų (47,5 proc.).

Daugiausia tokių išimčių suteikė Ispanija ir Austrija. Gana netikėtai tai, kad pastaroji šalis laikoma ES ekologinio žemės ūkio lydere.

„PAN Europe“ ataskaitoje pabrėžiama, kad valstybės narės, teikdamos pirmenybę žemės ūkio verslui, o ne visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai, nepajėgia įvertinti tokių išimčių poreikio ir jų atitikties ES teisei.

Neonikotinoidiniai insekticidai ES buvo patvirtinti devintajame dešimtmetyje. Po 20 metų trukusių diskusijų apie galimą jų žalą vabzdžių apdulkintojų (bičių ir kt.) populiacijoms, 2013 m. Europos Komisija ir valstybės narės iš dalies apribojo jų naudojimą. Tačiau, nepaisant draudimo, kai kurios ES valstybės narės nedelsdamos išimties tvarka išdavė leidimus ir toliau juos naudoti.

2018 m., uždraudus bet kokį neonikotinoidų naudojimą lauke, išimčių skaičius netgi gerokai išaugo, skelbia „PAN Europe“.

Aplinkosaugininkai patenkinti, pesticidų gamintojai - ne

Pastarąjį kartą prie procesų ES Teisingumo Teisme prisijungė ne tik Europos Komisija, bet ir Prancūzija, Graikija, Vengrija, Suomija, Belgija – cukrinių runkelių augintojų interesų apginti nepavyko.

„PAN Europe“ vykdomasis direktorius Martin`as Dermine (Martinas Dermine) dieną, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas, pavadino puikia Europos apdulkintojams ir aplinkai.

„ES pesticidų įstatyme pirmenybė teikiama piliečių sveikatai ir aplinkai, tačiau jo įgyvendinimas ES ir nacionaliniu lygmeniu „šlubuoja“. Šis teismo sprendimas primena, kad administracijos ir politikai privalo paistyti įstatymų, o ne pesticidų gamintojų ar pramoninių žemės ūkio lobistų interesų“, - sakė M. Dermine.

Europos augalų apsaugos pramonei atstovaujančios organizacijos „Croplife Europe“ atstovas, paprašytas pakomentuoti ESTT sprendimą, teigė, jog „skubios išimtys dėl neonikotinoidų naudojimo suteikiamos tik tais atvejais, kai kyla akivaizdus pavojus pasėlių auginimui, kurio negalima suvaldyti jokiomis kitomis pagrįstomis priemonėmis“.

Pasak „Croplife Europe“ organizacijos, didžioji dalis išimčių suteikiama tik ypatingiems augalams, daugiausiai vaisiams ir daržovėms, kuriems dažnai trūksta registruotų pesticidų.

Britai nutarė nerizikuoti runkelių derliumi

Nors ES teismas panaikino leidimus Prancūzijai ir Belgijai naudoti neonikotinoidus, Jungtinė Karalystė nusprendė nerizikuoti nacionaliniu cukraus derliumi.

JK Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas („Defra“) patvirtino laikiną leidimą naudoti neonikotinoidinius insekticidus šių metų cukrinių runkelių pasėliams apsaugoti nuo amarų, o kartu  – ir nuo jų platinamos virusinės geltos rizikos.

„Cukrinių runkelių daigai yra pažeidžiami amarų, kurie gali platinti runkelių geltos virusą. Jis labai paveikia šakniavaisių derlių ir kokybę.

2020 m. buvo prarasta 25 proc. nacionalinio cukrinių runkelių derliaus, o tai sudaro 67 mln. svarų sterlingų visų ekonominių nuostolių pramonėje, kuri sukuria beveik 10 tūkst. darbo vietų“, - sakoma „Defra“ pranešime.

Nustatytos griežtos sąlygos minėtų insekticidų naudojimui – tik tada, jei nepriklausomas modeliavimas prognozuoja, kad viruso paplitimas yra 63 proc. ar didesnis.

Be to, bus taikomos papildomos griežtos sąlygos, siekiant sumažinti pavojų aplinkai. Tai apima didžiausią pasėtų sėklų skaičių hektare ir apribojimus ūkininkams vėlesniais metais auginti žydinčius augalus lauke, kuriame buvo naudojamos apdorotos sėklos.

JK žemės ūkio ministras Mark`as Spencer`is (Markas Spenseris) tokį sprendimą komentavo taip: „Žinome apie galimą runkelių geltos viruso protrūkio poveikį šalies cukrinių runkelių pasėliams ir jo poveikį cukraus gamybai. Todėl atidžiai apsvarstę skubaus leidimo išdavimą laikome jį būtina priemone pramonei apsaugoti. Šis sprendimas nebuvo priimtas lengvabūdiškai ir yra pagrįstas išsamiu moksliniu vertinimu.“

Bendras draudimas JK naudoti neonikotinoidus tebegalioja.