Briuselis. Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė ES bendros žemės ūkio politikos reformai, kuria siekiama ekologiškesnio ūkininkavimo ir teisingesnės, lankstesnės bei skaidresnės politikos.

Per derybas dėl teisės aktų reformų paketo EP nariai siekė, kad biologinės įvairovės stiprinimas ir ES aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų laikymasis būtų esminiai reformuotos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aspektai.

Europos Komisija vertins, ar nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai atitinka šiuos įsipareigojimus, o ūkininkai turės užtikrinti, kad jų veikla būtų palanki klimatui ir aplinkai.

ES valstybės bus įpareigotos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros biudžeto ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų būtų skiriama aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms.

EP nariai užtikrino, kad ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų bus naudojama mažiems ir vidutiniams ūkiams remti. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams.

Jie taip pat reikalavo, kad krizių rezervas, kurio metinis biudžetas siekia 450 mln. eurų, būtų nuolat parengtas naudoti siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie svyruojančių kainų ar nestabilios rinkos.

Parlamentui pavyko pasiekti, kad nacionalinės darbo inspekcijos ir BŽŪP mokėjimo agentūros bendradarbiaudamos geriau stebėtų, kaip laikomasi ES darbo teisės žemės ūkio sektoriuje, o už pažeidimus baustų.

Pranešama, kad informacija apie galutinius ES paramos gavėjus taip pat bus skaidresnė: valstybės narės galės naudotis ES priemone, kuri padės nustatyti sukčiavimo riziką sutikrinant viešųjų duomenų bazių informaciją.

Kaip teigė EP pranešėjas dėl strateginių planų Peter`is Jahr`as (Peteris Jaras) (Europos liaudies partija, Vokietija), patvirtinus reformą garantuojamas planavimo saugumas ne tik ES valstybėms, bet visų pirma Europos ūkininkams. Pasak jo, naujoji politika bus tvaresnė, skaidresnė, nuspėjama ir su mažesne biurokratine našta žemdirbiams. Norima apsaugoti ir puoselėti šeimos ūkius, žmones, kurie prižiūri ir saugo kultūrinį kraštovaizdį.

Bendrųjų taisyklių pranešėja Ulrike Müller (Ulrikė Miuler) („Atnaujinkime Europą“, Vokietija) pridūrė, jog tai yra istorinė diena, kai žengiama link draugiškos aplinkai, socialiai sąmoningos ir į rezultatus orientuotos žemės ūkio politikos. Pasa jos, naujasis modelis užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama BŽŪP tikslų pasiekimui, o ne tiesiog taisyklių laikymuisi.

EP pranešėjas dėl bendro rinkos organizavimo Eric`as Andrieu (Erikas Andrė) (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) kalbėjo, jog patvirtintos reformos pirmą kartą per daugiau nei 30 metų reikš daugiau rinkos reguliavimo nei dereguliavimo. Pasak jo, padaryta pažanga svarbi ūkininkams, sektoriui ir vartotojams. Jo nuomone, bendras rinkos organizavimas yra pirmas žingsnis teisinga kryptimi.

Strateginių planų reglamentas buvo priimtas 452 nariams balsavus už, 178 – prieš ir 57 nariams susilaikius, Horizontalusis reglamentas – 485 nariams balsavus už, 142 – prieš ir 61 nariui susilaikius, o Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas – 487 nariams balsavus už, 130 – prieš ir 71 nariui susilaikius.

Dabartinių BŽŪP taisyklių taikymas pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d. nustatant pereinamojo laikotarpio taisykles, kurios galios iki 2022 m. pabaigos. Kai Taryba patvirtins naujas taisykles, jos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d.

EP, MŪ inf.