Strasbūras. Europos Parlamentas (EP) galutinai priėmė Gamtos atkūrimo įstatymo projektą, kuris anksčiau buvo sušvelnintas, nors didžiausia Parlamento frakcija (Europos liaudies partija, ELP) ne kartą teigė jam nepritarianti.

„Mes vis dar tikime, kad Gamtos atkūrimo įstatymas blogai parengtas ir niekada neatliko mūsų užduoties“, – prieš balsavimą sakė ELP pirmininkas Manfredʼas Weberʼis (Manfredas Vėberis).

Gamtos atkūrimo reglamentas priimtas už jį balsavus 329 EP nariams. 275 EP nepritarė, 24 – susilaikė.

Po balsavimo Ispanijos parlamentaras Césarʼas Luena (Sesaris Luena) teigė, kad  šiuo reglamentu bus atkurtos nualintos ekosistemos, kartu gerbiant žemės ūkio sektorių, suteikiant valstybėms narėms lankstumo.

„Šiandien Europai svarbi diena, nes nuo gamtos apsaugos ir tausojimo pereiname prie jos atkūrimo. Naujasis įstatymas taip pat padės įvykdyti daugelį tarptautinių įsipareigojimų aplinkosaugos srityje. (...) Norėčiau padėkoti mokslininkams už pateiktus mokslinius įrodymus ir kovojant su klimato neigimu, o jaunimui – už priminimą, kad nėra nei planetos B, nei plano B“, – kalbėjo C. Luena.

Prieš įsigaliojant reglamentui, jis bus pateiktas galutiniam balsavimui ES Tarybai, kuri atstovauja 27 valstybėms narėms. Toks patvirtinimas paprastai yra tik formalumas.

„Copa-Cogeca“: stengsimės užtikrinti, kad šis įstatymas pakenktų kuo mažiau

„Copa-Cogeca“ po balsavimo dėl Gamtos atkūrimo įstatymo paskelbė, kad kartu su Europos ūkininkais, miškų savininkais ir kooperatyvais sieks užtikrinti, jog šis, organizacijos teigimu, ydingas įstatymas būtų įgyvendintas kuo mažiau pakenkiant valstybių narių žemės ūkiui.

„Visada palaikėme gamtos atkūrimą kaip visumą, bet ne tai, kaip šis įstatymas sukurtas ar kaip jį buvo stengiamasi kuo greičiau priimti. (...) Toliau stengsimės, kad visiems būtų aišku, jog jo įgyvendinimas sukels rimtų problemų Europos ūkininkų ir miškininkų bendruomenėms“, – teigė „Copa-Cogeca“. 

Organizacija pabrėžė, kad pagrindinis Gamtos atkūrimo įstatymo klausimas – kaip jo įgyvendinimas bus finansuojamas, kaip bus remiami žemės valdytojai ir savininkai, kad trumpalaikėmis lėšomis galėtų aktyviai vykdyti ilgalaikius pokyčius.

***

Gamtos atkūrimo įstatymas – pagrindinė ES Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 procentų. Europos Sąjungos sausumos ir jūrų plotų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.