Kaunas / Vilnius. Kai gegužės 7-ąją Kaišiadorių r. buvo išbarstyta tona pieno miltų, nepritariant Europos Komisijos siūlomoms priemonėms pieno krizei valdyti, viena jų tą dieną kaip tik ir buvo paleista.

„Savanoriškam gamybos mažinimui – TAIP, paramai privačiam saugojimui – NE“, - tokį daugelyje ES šalių vykusios akcijos šūkį pasirinko Europos pieno gamintojai, tarp jų – ir Lietuvos. Bet šis ūkininkų reikalavimas liko neišgirstas – EK palaimino paramą privačiam sviesto, nugriebto pieno miltelių ir sūrių sandėliavimui gauti. Manoma, kad tokia priemonė padės produkcijos pasiūlą rinkoje sumažinti.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis nepritaria tam ir teigia, kad jeigu davė paramą vienai priemonei, galėjo duoti ir kitai – gamybos mažinimui, nes ES pieno gamyba per metus padidėjo 4,5 proc. Bet Europos Komisija neatkreipė dėmesio į ES šalių ūkininkų reikalavimus.

„Perdirbėjų sandėliuose visada yra produkcijos. Negi sūrinė neturės sūrių sandėlyje? Sandėliai užpildomi sūrių nokinimo laikui, vienus sūrius keičia kiti ir tas procesas tęsiasi. Miltai kaip stovėjo, taip ir stovi, tik popieriai vaikšto. Dabar perdirbėjai gaus pinigus už sandėliavimą, o vėliau – dar ir parduodami produkciją. Bet pieno gamintojams jie nesiūlo padidinti kainos ir mums iš tos paramos jiems jokios naudos“, - kalbėjo LPGA prezidentas.

Pasak jo, ir LPGA, ir Europos Pieno tarybos (angl. European Milk Board, EMB) pozicija – perteklinis pieno produktų buvimas ūkininkams nėra naudingas: „Šis Europos Komisijos sprendimas – ne išeitis, mums tai gyvenimo nepalengvins.“

J. Vilionis svarsto, kad perdirbėjai galbūt per daug prigamina produkcijos, neturi rinkų, nors aiškina, kad jų yra. „Todėl ir pasisakome už tai, kad reikia mažinti gamybą – kiek suvartojame, tiek pagaminame. Tada natūraliai laikysis ir pieno produktų, ir žaliavos kaina. O dabar, kad ir kas būtų, viskas vyksta pieno gamintojų sąskaita“, - piktinosi J. Vilionis.

LPGA jau girdi kooperatyvų skundų, kad perdirbėjai kovo pabaigoje grasino nepriimti iš jų pieno arba supirkti mažesne kaina, jeigu balandį gamyba didės – neva jie tiek nepajėgia sunaudoti. Bet LPGA direktorius Eimantas Bičius rodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, kad balandį pieno importas iš Latvijos, Estijos bei kitų ES šalių padidėjo 9,55 proc. per mėnesį, o palyginti su 2019 m. balandžiu – 13,9 proc.

Pieno produktų eksportas per karantiną sumažėjo, bet J. Vilionis įsitikinęs, kad perdirbimo įmonės ir dabar gali eksportuoti. „Mes nieko nežinome, kas ir kaip iš tiesų vyksta. Visi žino, kiek centų gauna pieno gamintojas, bet kiek pieno produktų ir už kokią kainą perdirbėjai parduoda į prekybos centrus? Kokias nuolaidas duoda prekybininkams? -  apie skaidrumo trūkumą J. Vilionis ne kartą jau buvo užsiminęs. - Pieno gamintojai pagamina ir 4,6 proc. riebumo pieną, nuo jo nuimama grietinėlė, kitos sudėtinės pieno dalys, iš kurių gaminama produkcija, dar atneša pelno. Iš litro pieno perdirbėjai gali uždirbti ir pusantro euro, o ūkininkai gauna 15-20 centų.“

LPGA prezidentas supranta, kad Žemės ūkio ministerija, paskelbusi paraiškų priėmimą sandėliavimo paramai gauti, tik vykdo EK rekomendacijas. Pienininkams ŽŪM žada išmokas už karves, bet dar tik ruošiamos taisyklės, kada pinigai gali pasiekti ūkininkus, neaišku. O pinigų, pasak J. Vilionio, reikia jau šiandien.

Prieš 9-10 metų dar buvo 100 tūkst. pieno gamintojų. Šiandien parduodančių pieną liko 16-17 tūkst. Ir dabar, anot J. Vilionio, daugelis laukia, kol pakils mėsos kaina, kad galėtų jas išvežti į skerdyklą – parduoti nebeapsimoka, nes moka 200-300, kai kada – 400 Eur už karvę.

ŽŪM informuoja, kad nuo paraiškų pateikimo pradžios - gegužės 7 dienos - jau gauta vienuolika Lietuvos pieno pramonės įmonių paraiškų. Privatus sandėliavimas, teigiama, yra skirtas rinkai stabilizuoti – produkcijos pasiūlai rinkoje sumažinti ir taip netiesiogiai palaikyti gamintojų pajamas. Produktai laikinai išimami iš rinkos, saugomi nustatytą laikotarpį, o šiam laikotarpiui pasibaigus – realizuojami.

Parama nugriebto pieno miltelių privačiam saugojimui yra 5,11 Eur už toną pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,13 Eur už toną už saugojimo dieną, o parama privačiam sviesto saugojimui  – 9,83 Eur už toną pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,43 Eur už saugojimo dieną. Minėtųjų produktų saugojimo periodas – 90–180 dienų.

Parama sūriams – 15,57 Eur už toną sandėliuojamo produkto pastovioms išlaidoms ir 0,40 Eur už toną už sandėliuojamo produkto saugojimo dieną. Saugojimo periodas sūriams – 60-180 dienų. Reglamente Lietuvai nustatyta 978 t sūrių kvota, kurią ŽŪM paskirstė įmonėms.

Taip pat ŽŪM praneša, kad galima teikti paraiškas ir privačiam jautienos sandėliavimui (už tam tikrą šviežios ar atšaldytos 8 mėn. arba vyresnių galvijų mėsos saugojimą). Jautienos, už kurią gali būti skiriama parama, sąrašas pateiktas ES reglamente. Parama gali būti skiriama tik tada, jei sandėliavimo laikotarpis trunka 90, 120 arba 150 dienų. Paramos dydžiai atitinkamai 1008, 1033  ir 1058 Eur už toną saugomo produkto per visą saugojimo laikotarpį. Kolkas negauta nei viena paraiška dėl jautienos privataus sandėliavimo.

Nugriebto pieno milteliams, sviestui ir jautienai kvotos nenustatytos, tačiau Europos Komisija nuolat stebi kiekius, dėl kurių  teikiamos paraiškos. Pasiekus šiai ES paramai numatytus ES lėšų limitus, priemonės gali būti bet kada sustabdytos.

MŪ inf.