Bukareštas. Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) dėl sektoriaus krizės ir Didžiosios Britanijos „Brexit" referendumo atsidūrė kryžkelėje. Poveikį junta daugumos ar gal net visų visų ES šalių narių žemės ūkis. Taip situaciją apibūdino Rumunijos sostinėje susitikę 11 ES šalių aukšto lygio politikai ir verslo atstovai, pritarę idėjai išlaikyti ES paramos žemės ūkiui mechanizmą.

Susitikimas surengtas ruošiantis spalio mėnesį vyksiančiam Pasaulio maisto forumui. Viena iš forumo organizatorių ir priimančioji šalis - Rumunija sukvietė regiono valstybių atstovus, kad išgrynintų naujų šalių narių poziciją dėl susirūpinimą keliančių tendencijų ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateities.

Pradėdamas renginį Rumunijos premjeras Dačianas Čiolosas (Dacian Cioloş – nuotr.) pabrėžė, kad visų europiečių pareiga – aktyviai dalyvauti diskusijose ir pasakyti, ko jie nori iš Europos Sąjungos, o tiksliau - kokios bendros žemės ūkio politikos. Anot D. Čioloso, BŽŪP yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos politikos laimėjimų.

Rumunijos premjeras paragino Europos šalių bendruomenes ne tik atkreipti dėmesį į problemas, bet ir teikti pagrįstus pasiūlymus dėl žemės ūkio politikos ateities politikos. „Nėra nė vienos valstybės narės Europoje, kuri nebūtų tiesiogiai suinteresuota BŽŪP ateitimi. Būtina išlaikyti bendrąsias taisykles, kartu atsižvelgiant į kiekvienos šalies žemės ūkį", - kalbėjo D. Čiolosas.

Pasaulinio maisto forumo prezidentas Mario Guidi pažymėjo, kad būtina modernizuoti BŽŪP, kuri vienija Europos Sąjungą ir prisideda prie ekonomikos augimo. „Reikia skubiai atkurti pasitikėjimą BŽŪP, kuri yra pirmoji ir svarbiausia investicinė politiką Europoje Sąjungoje, teikianti apčiuopiamų rezultatų jos piliečiams. Gerinti ir efektyvinti BŽŪP - vadinasi, gerinti visą Europą. Pasaulinis maisto forumas, kuris vyks spalį, suteiks unikalią galimybę išdėstyti idėjas dėl BŽŪP stiprinimo ", - kalbėjo M. Guidi.

Dauguma dalyvių pabrėžė, kad Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika po Didžiosios Britanijos „Brexit" referendumo atsidūrė kryžkelėje. Būtina diskutuoti, kokiu keliu eiti toliau: rinktis à la carte politiką, nukrypstant vis daugiau ir daugiau nuo bendros politikos, ar efektyviai susidoroti su investavimo iššūkiais visoje ES, siūlant realias priemones reaguojant į ūkininkų poreikius ir jų teisėtus lūkesčius.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad būtina kuo skubiau imtis efektyvesnių veiksmų ir priemonių, kurios padėtų sumažinti rinkos riziką, pavyzdžiui, galimų nuostolių draudimas, investicinių fondų kūrimas, pajamų palaikymas. Jie taip pat paragino vengti ideologinių pozicijų, kai kalbama apie aplinkos apsaugos priemones ir dvišales prekybos derybas, kuriose Europa privalo pademonstruoti savo gebėjimą apsaugoti savo ūkininkus.

MŪ inf., gov.ro nuotr.