Briuselis. Europos Parlamentas, Ministrų Taryba ir Europos Komisija susitarė dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 metų. „Esu patenkintas šiuo susitarimu, kuris suteikia naują kryptį Bendrajai žemės ūkio politikai, labiau atsižvelgia į visuomenės lūkesčius, išsakytus viešuosiuose debatuose 2010-ųjų pavasarį", - pareiškė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Cioloş).

„Šis susitarimas nulems esminius pokyčius: teisingesnes ir labiau su aplinkosauga susijusias tiesiogines išmokas; tvirtesnes ūkininkų pozicijas maisto grandinėje; veiksmingesnę ir skaidresnę BŽŪP. Šie sprendimai yra ES atsakas į iššūkius, kylančius iš susirūpinimo maisto saugumu, klimato kaita, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu kaimo vietovėse", - sakė D. Čiolosas trečiadienio spaudos konferencijoje.

Anot Europos Komisijos, tiesioginės išmokos bus paskirstytos sąžiningiau tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarp šalių regionų ir ūkininkų, vis labiau tolstant nuo „istorinių kriterijų":

-konvergencija: BŽŪP biudžeto paskirstymas užtikrina, kad iki 2019 m. jokia valstybė narė negaus mažiau kaip 75 proc. Bendrijos išmokų vidurkio. Tiek vienos valstybės narės, tiek atskiro regiono ribose sumažės ūkių gaunamos paramos skirtumai: išmoka už hektarą negalės būti mažesnė kaip 60 proc. išmokų vidurkio, išmokėtų iki 2019 metų toje pačioje administracinėje teritorijoje. Gaunamų išmokų „lubų" klausimą valstybės spręs pačios. Tačiau ūkiai, kurie gaus daugiau kaip 150 tūkst. eurų per metus, privalės 5 proc. paramos „atiduoti" BŽŪP antram ramsčiui, t. y. kaimo plėtrai. Valstybės narės galės suteikti daugiau pagalbos „pirmiesiems ūkio hektarams" (30 ha), palaikant mažas ir vidutines struktūras (jei vidutinis ūkio dydis šalyje pralenkia 30 ha, valstybė gali nustatyti didesnį pirmųjų remiamų hektarų skaičių. VIPS mechanizmas (vienkartinė išmoka už hektarą) naujosiose valstybėse narėse galės būti išlaikytas iki 2020 m.;

-    tik ekonomiškai aktyvūs ūkininkai galės naudotis parama pajamoms (remiantis veiklos rūšių, kurioms negali būti teikiama parama, sąrašu);

-    jaunieji ūkininkai: jauni žmonės bus skatinami imtis ūkininkavimo, mokant jiems 25 proc. paramos dydžio priedą pirmuosius penkerius metus, kuris bus taikomas visose ES valstybėse narėse (ši parama turi būti orientuota į mažesnius ūkius, pavyzdžiui, ne didesnius kaip vidutinis šalies ūkio dydis). Tai bus papildoma pagalba, neskaičiuojant investicinės paramos jauniesiems ūkininkams;

-    valstybės narės galės teikti didesnę paramą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Su gamyba susietoji parama galės būti teikiama tik ribotam sąrašui produkcijos, numatant 2 proc. susietųjų išmokų voko paramą baltyminiams augalams, siekiant sumažinti ES priklausomybės lygį nuo šios produkcijos importo.

Europos žemės ūkio rinkoje atsiras naujų paramos priemonių ūkininkams, kurios stiprins jų pozicijas maisto grandinėje:

-    bus remiamos profesinės ir tarpšakinės tam tikrų sektorių (pieno, jautienos, alyvuogių aliejus, grūdinių augalų) organizacijos, keičiant konkurenciją reglamentuojančių aktų nuostatas. Jos galės savo narių vardu derėtis dėl produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir tokiu būdu garantuoti didesnes pajamas;

-    cukraus kvotos bus panaikintos 2017 m., tuo pačiu bus kuriama privalomų sutarčių ir susitarimų sistema.

Kiekviena valstybė narė, kiekviena teritorija ir kiekvienas ūkininkas turės prisidėti prie tvaraus vystymosi ir klimato kaitos poveikio mažinimo paprastomis priemonėmis, kurios duoda teigiamų rezultatų. 2014-2020 m. numatyta skirti daugiau kaip 100 milijardų eurų paramą ūkiams, kurie dalyvaus dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo priemonėse:

-   žalinimas: 30 proc. tiesioginių išmokų bus susietos su trimis aplinkai naudingomis žemės ūkio veiklomis: pasėlių įvairinimu, daugiamečių pievų (ganyklų) išlaikymu ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimu (iš pradžių 5 proc., vėliau - 7 proc. ploto);

-   mažiausiai 30 proc. kaimo plėtros programos biudžeto lėšų turi būti skiriama agrarinės aplinkosaugos priemonėms, ekologinio ūkininkavimo paramai ar projektams, susijusiems su aplinkai naudingomis investicijomis ar novatoriškomis priemonėmis.

BŽŪP priemonės leis kiekvienai ES valstybei narei siekti bendrų tikslų veiksmingai ir lanksčiai, t. y. atsižvelgiant į visų 27 (o netrukus - 28) Europos Sąjungos valstybių interesus:

-   bus dukart padidinta finansinė parama moksliniams tyrimams, inovacijoms ir žinių mainams;

-   kaimo plėtros programos bus geriau koordinuojamos su kitais Europos fondais, o sektorinį požiūrį pakeis lankstesnis metodas, kuris remsis nacionalinėmis ar regioninėmis strategijomis;

-   valstybės narės galės teikti paramą smulkiesiems ūkininkams pagal supaprastintą tvarką; valstybė narė iki 10 proc. tiesioginių išmokų voko galės skirti supaprastintoms išmokoms, kurios gali sudaryti nuo 500 iki 1250 eurų per metus (parama orientuota į mažesnius kaip 5 ha ūkius).

Visi reformos elementai bus taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus naują tiesioginių išmokų struktūrą (išmokos už agroaplinkosaugą, papildoma pagalba jauniesiems ūkininkams, ir t. t.), kuri įsigalios nuo 2015 metų.

MŪ inf.