Briuselis. Europos Parlamento patvirtinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis bus remiamos viešosios investicijos ir reformos valstybėse narėse, padedama šalinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat spręsti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos keliamus uždavinius.

Portalas EURACTIV.com paskelbė apžvalgą, kurioje pristato ir palygina, ką šie planai numato žemės ūkio ir maisto sektoriui konkrečiose šalyse.

Vakarų Europa

Prancūzija. Prancūzai kelia tris strateginius tikslus – visiškai apsirūpinti maistu (maisto suverenitetas), pereiti prie agroekologinių žemės ūkio praktikų (agroekologinis arba žaliasis perėjimas) ir adaptuotis prie klimato kaitos. Plano prioritetas – užtikrinti šalies nepriklausomumą, fokusuojantis į žemės ūkio sektorių.

Vienas iš akcentų – naujų ūkininkų pritraukimas. Didžiąją dalį lėšų numatyta investuoti į žaliąjį perėjimą, kuris apima ekologinį ir aukštos aplinkosauginės vertės ūkininkavimą, modernizavimą ir pesticidų naudojimo mažinimą. Dalį finansinių išteklių numatoma panaudoti vietinio sveiko maisto, sodininkystės produkcijos vartojimui skatinti. Suplanuota investuoti į žemės ūkio ir miškininkystės sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos, derliaus apsaugojimo techniką ir technologijas, miškų atkūrimą.

Vokietija. Vokiečiai akcentuoja ekologinio ūkininkavimo svarbą, bet neteikia prioriteto ūkininkavimo skatinimui ir maisto gamybai. Jų prioritetas – agrarinio sektoriaus skaitmeninimas. Šalies tikslas – remiantis skaitmeninėmis technologijomis ir agrarinio sektoriaus duomenis, siekti, kad ūkininkavimo praktika būtų labiau palanki aplinkai, ūkininkai naudotų mažiau trąšų, saugotų klimatą. Vokietija planuoja sukurti mikroelektronikos technologijų, naudojamų įvairiuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, duomenų bazę.

Numatyta saugoti miškus ir padaryti juos atsparius klimato kaitai, o taip pat didinti medienos (kaip klimatui palankios medžiagos) naudojimą statybų sektoriuje.

Vokiečiai akcentuoja ir socialinės lygybės siekį – šalis pripažins asmenų profesinius įgūdžius (įskaitant ir susijusius su žemės ūkiu), kurie buvo įgyti užsienyje ir šiuo metu nėra pripažįstami.

Belgija. Pagrindinė šalies kryptis – stiprinti agrarinio sektoriaus atsparumą, sutelkiant dėmesį į subalansuoto apsirūpinimo vandeniu problemą, t. y. jo perteklių, kurį sukelia potvyniai, ir stoką dėl sausrų. Belgai ieškos alternatyvių vandens išteklių, kuriuos panaudotų sausringais laikotarpiais, pavyzdžiui, investuos į sumanesnį lietaus vandens panaudojimą, nuotekų vandenį apdorojimą, inovatyvias vandens taupymo technologijas, kurios būtų palankios klimatui.

Atliepdama žaliajam kursui, šalis kurs agrarinio maisto sistemą, kuri telksis į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir rems vietinio maisto gamybą. Planuojama investuoti į komunikacijos gerinimą žemės ūkio sektoriuje.

Airija. Airių prioritetas – ne žemės ūkio gamybos skatinimas, o skaitmenizacija. Jie telkia dėmesį į tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą. Uždaviniai labai konkretūs – iš 4 didelių duomenų bazių jungimo būdu sukurti vieną duomenų bazę, apimančią ir žemės ūkį, kuri užtikrintų disponavimą aukščiausios kokybės duomenimis. Tai leistų priimti greitesnius, geresnius ir tikslesnius sprendimus. Šalis skatins skaitmeninių platformų kūrimą, inovacijų konkursus.

Pietų Europa

Ispanija. Šios Pirėnų šalies prioritetai – tvarumas, konkurencingumas ir atsparumas žemės ūkyje, žuvininkystėje ir maisto sektoriuose. Jie apima skaitmeninimą, agrarinio sektoriaus susiejimą su nacionaline dirbtinio intelekto strategija, 100 tūkst. ha drėkinamos žemės sistemų, šiltnamių modernizavimą, gyvulių sveikatos laboratorijų kūrimą, tiksliojo ūkininkavimo ir žiedinės ekonomikos skatinimą.

Vadovaudamasi ES strategijomis, šalis numato mažiau naudoti pesticidų ir trąšų, vandens ir antibiotikų. Ispaniška maisto reforma skirta suvienodinti ūkininkų, pramonininkų ir prekybininkų galias.

Atskira veiklos sritis – skaitmeninimo strategija Ispanijos kaimo vietovėse.

Gyvulininkystės aplinkos tvarumo reformos siekiai – atsinaujinančios energijos naudojimas ūkiuose, veiksmai ir priemonės prieš ūkių likvidavimą, jaunų ūkininkų apmokestinimo sistemos tobulinimas.

Italija. Tvari žemės ūkio maisto tiekimo grandinė, žiedinė ekonomika ir atliekų mažinimo skatinimas – tai italų akcentai. Dar aplinkosaugos ir ūkių konkurencijos skatinimas, logistikos plėtojimas žemės ūkio, maisto, žuvininkystės, miškininkystės, gėlininkystės ir medelynų sektoriuose.

Investicijos bus nukreipiamos į modernesnį ir inovatyvesnį žemės ūkio ir maisto sektorius, agrarinės energijos parkų kūrimą (pavyzdžiui, saulės jėgainių įrengimas ant žemės ūkio paskirties pastatų stogų).

Graikija nusprendė stiprinti žemės ūkio skaitmeninę transformaciją, įskaitant kosmoso palydovų sistemos paleidimą, palydovinių žemėlapių kūrimą, kurie palengvintų tikslųjį ūkininkavimą, jo planavimą.

Antra sritis – žemės ūkio pirminės gamybos ir perdirbimo, gyvulininkystės ir žuvininkystės produkcijos eksporto skatinimas. Trečia - paviršinio vandens valdymas, potvynių rizikos mažinimas, vandens tiekimo užtikrinimas sausros metu. Toliau – miškų gaisrų prevencijos ir likvidavimo bazės stiprinimas, žemės ūkio inovacijos ir tyrimai.

Vyšegrado šalys

Lenkija. Pusę visų lėšų numatyta skirti ūkininkų paramai. Šalis skatins maisto tiekimo grandinių trumpinimą, inovacijas, investicijas į aplinkosaugą, klimato kaitos stabdymą, skaitmeninimą ir ekologinius ūkius. Rems profesinių kvalifikacijų, susijusių su atitinkamomis naujomis technologijomis ūkiuose, įgijimą.

Reforma turėtų pasitarnauti ūkių konkurencingumo didinimui, apsaugoti maisto tiekimo grandinę, skatinti ūkių atsparumą klimato kaitai, ypač sausrai. Dalis lėšų atiteks perėjimui prie tvaraus vandens naudojimo kaimo vietovėse, drenažo tinklų įrengimo, renovavimo, vandens tiekimo infrastruktūros gerinimui kaime. Kai kurie ekspertai mano, kad lenkai išsikėlė kartelę per aukštai ir pinigų neužteks visiems tikslams.

Slovakija. Slovakų ūkininkai nepatenkinti planuojamais pokyčiais, nes jų prašymai skirti daugiau lėšų žemės ūkiui liko neišgirsti. Beveik nenumatyta investicijų pirminei žemės ūkio ir maisto gamybai, vienintelė išimtis – investicijos į žemių konsolidavimą. Pirminiame plane buvo numatyta lėšų vandens išlaikymo projektams, kraštovaizdžio gražinimui (telkiniams ir alėjoms), miškininkystės valdymui, bet vėlesniame plane atsisakyta skirti lėšų kraštovaizdžiui. Argumentuota, kad žemės ūkis gauna milijardus iš ES subsidijų programos.

Vengrija. Pagrindinis dėmesys vandens valdymui: vandens tiekimui į sausringas vietoves, regioniniam vandens tiekimui, išlaikymui, požeminio vandens ištekliams, naujai vandens tiekimo infrastruktūrai, vandens telkinių gausinimui. Kritikai pastebi, kad suplanuotos priemonės kardinaliai nepakeis vandens naudojimo tendencijų Vengrijoje.

Balkanai

Rumunija. Pirminiame plane žemės ūkiui buvo kuriami dideli planai, tačiau vėliau nuspręsta, kad jie nėra pakankamai „žali“, todėl Europos Komisijai nusiųstame plane žemės ūkiui skirta mažai lėšų. Vis tik tikimasi iš skirtų lėšų finansuoti drėkinimą ir vandens valdymą. Bus kuriamos edukacinės programos mokykloms apie žemės ūkį, taip pat mėšlo surinkimo platformos (kartu su Aplinkosaugos ministerija).

Dėl didelių sausrų vandens drėkinimo infrastruktūros klausimas lieka prioritetinis. Viena iš problemų – drėkinimo sistemos sunaudoja didelį vandens kiekį, tačiau šalis tikisi šią infrastruktūrą finansuoti iš kitų fondų. Abejotina, ar tai pavyks, nes naujoji BŽŪP pabrėžia tvarų natūralių išteklių, įskaitant vandenį, naudojimą.

Kroatija labiausiai skatins žiedinę ekonomiką žemės ūkyje ir ūkių konkurencingumo didinimą. Kita sritis – logistiniai sprendimai vaisių ir daržovių sektoriuje, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį. Ekologinio pėdsako mažinimas ūkiuose, pesticidų ir trąšų kontrolė siekiant išvengti vandens taršos. Pasyvios komunikacijos infrastruktūros kūrimas kaimo vietovėse, norint pagerinti viešojo administravimo efektyvumą.

Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimą kroatai pristato kaip išankstinių sąlygų kūrimą šiuolaikiniams ūkininkavimo metodams, kurios palengvins skaitmeninių paslaugų naudojimą žemės ūkyje.

Bulgarija. Lėšos numatytos inovacijoms, technologinėms ir aplinkosauginėms transformacijoms žemės ūkyje. Dėl praeityje Bulgarijoje įvykusių skandalų, susijusių su drėkinimo įrangos gamintojų rėmimu, šalis sutelkė dėmesį tik į „žalias“ ir skaitmenines investicijas, kurios skatintų prisitaikymą prie klimato kaitos ir efektyvesnį išteklių naudojimą.

Bulgarai investuos į tiesioginės komunikacijos sistemos kūrimą tarp ūkininkų ir administruojančių institucijų. Sistema padės kontroliuoti ūkininkų naudojamas trąšas, pesticidus, antibiotikus. Vis dėlto Bulgarija kritikuojama, kad jos plane nėra ambicingų užmojų.

Parengta pagal EURACTIV.com

Publikacijos originalą rasite paspaudę šią nuorodą