Liuksemburgas. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ES žemės ūkio ministrai aptarė BŽŪP po 2027-ųjų prioritetus, kurie leistų užtikrinti konkurencingą, krizėms atsparų, tvarų, į ūkininkus orientuotą ir žiniomis grįstą sektorių.

Ministrai taip pat pabrėžė pagrindinius tikslus – aprūpinimą maistu, tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį, konkrečius sprendimus ir paskatas ūkininkams, prieinamas kainas vartotojams.

Pirmininkaujanti Vengrija paskelbė valstybės išvadų rinkinį šia tema, kurioms pritarė 26 šalys narės.

Į šias išvadas taip pat įtraukta nuostata dėl netolygaus tiesioginių išmokų pasiskirstymo tarp ES valstybių.

„Labai tikiuosi, kad naujoji Komisija atsižvelgs į mūsų nuomonę dėl bendrosios žemės ūkio politikos“, – per spaudos konferenciją sakė pirmininkaujančios Vengrijos žemės ūkio ministras Istvan’as Nagy’is (Ištvanas Nagis).

Jis taip pat pridūrė, kad parama ūkininkams negali būti mažinama, visiems reikia užtikrinti sąžiningas ir proporcingas pajamas.

„Ūkininkai turi atsidurti BŽŪP centre, nes viskas priklauso nuo jų. (...) Remdami Europos ūkininkus, garantuojame apsirūpinimą maistu, saugų maistą Europos piliečiams ir tvarią ateitį“, – kodėl ES svarbu remti žemdirbius, kalbėjo Vengrijos žemės ūkio ministras.

Tiesa, Lietuva, kartu su kitomis 5 šalimis (Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija) pateikė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad tiesiogines išmokas Bendrijos narėms reikia suvienodinti iki 2028 metų.

Šioms nuostatoms pritarė ir ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis), kuris per spaudos konferenciją teigė tikintis, kad naujoji Komisija, rengdama poziciją apie BŽŪP po 2027-ųjų, atsižvelgs į visas šias išvadas.

Jis dar kartą išreiškė savo nuomonę apie tai, kokia turėtų būti naujoji BŽŪP, išskirdamas, jo manymu, 4 svarbiausius aspektus: saugumą, stabilumą, tvarumą ir solidarumą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius irgi pabrėžė, kad nebegali tęstis situacija, kai žemdirbiams reikalavimų daugėja, bet finansavimas mažėja.

„Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi būti pakankamas ir atitikti jai keliamus tikslus. Be to, nauji iššūkiai vienodai slegia visų šalių ūkininkus, todėl būtina užtikrinti teisingą ir nediskriminuojantį tiesioginių išmokų paskirstymą tarp ES narių“, – Ministerijos pranešime cituojamas K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pritarė išvadose įvardytiems prioritetams ir strateginiams BŽŪP tikslams. ES nuotr.

Be BŽŪP po 2027 m., Taryboje taip pat aptartos naujausios prekybos žemės ūkio maisto produktais tendencijos.

Ministrai pateikė politines gaires dėl Europos žemės ūkio konkurencingumo didinimo ir ES pozicijos pasaulio rinkose stiprinimo.

Jie palankiai įvertino faktą, kad ES prekyba žemės ūkio ir maisto produktais ir toliau teigiama – 2024 m. pirmąjį pusmetį prekybos perteklius siekė 33,7 mlrd. Eur ir buvo 1,5 mlrd. Eur didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Be to, kai kurie ministrai pasisakė už tolesnį žemės ūkio produktų importo iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimą.

Taryboje taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria ES maisto grandinė: klimato kaita, gyvūnų ligos, augalų kenkėjų plitimas, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir kita.

Kaip  vienas didžiausių išbandymų įvardytas ES ir ne ES gamybos standartų skirtumai tokiose srityse, kaip tvarumas, gyvūnų gerovė ir vartotojų informavimas.

Per diskusiją ES žemės ūkio ministrai svarstė, kaip spręsti šiuos iššūkius ir padidinti ES maisto grandinės konkurencingumą, kartu užtikrinant nuolatinį saugaus ir sveiko maisto tiekimą ES piliečiams.