Briuselis. Europos Komisija pristatė ES trąšų komunikatą, kuriame numatyti veiksmai, padėsiantys įveikti apsirūpinimo trąšomis krizę, pasaulį ištikusią po Rusijos pradėto karo. Vis dėlto žemdirbių organizacijos abejoja, ar EK siūlomi veiksmai trumpuoju laikotarpiu pakankami.

Komunikate „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“ minimi keli svarbiausi būdai, kaip spręsti problemas, kurias patiria ES ūkininkai ir trąšų pramonė.

Nurodoma, kad trąšos tokios svarbios, jog jų gamintojams dujos būtų tiekiamos nuolat ir be pertrūkių net tuo atveju, jeigu šalims prireiktų normuoti gamtinių dujų naudojimą.

Valstybės narės ūkininkams ir trąšų gamintojams galės teikti specialiąją paramą. Be to, EK su Bendrijos narėmis spręs, ar 2023 m. žemdirbiams, kurie patiria didelių gamybos sąnaudų, skirti 450 mln. Eur žemės ūkio rezervą.

EK 2023 m. įsteigs trąšų rinkos stebėjimo centrą, kuriame bus keičiamasi gamybos, naudojimo, kainų ir prekybos duomenimis.

Komunikate taip pat pabrėžiama, kad ūkininkai bus skatinami diegti tvarią praktiką ir mažinti naudojamų trąšų kiekius, pavyzdžiui, taikant tikslųjį ūkininkavimą, ekologines technologijas, sėjomainoje auginant daugiau ankštinių augalų. Numatoma skatinti didesnį organinių trąšų naudojimą ir jomis keisti mineralines trąšas.

EK susisiekė su kitais trąšų gamintojais, siekdama rasti alternatyvą trąšų kiekiui, kurį anksčiau tiekė Baltarusija ir Rusija (iki karo iš šių šalių į Europą buvo eksportuojama net iki 60 proc. trąšų). Nuo karo pradžios trąšų importas gerokai sutriko, o kainos išaugo kelis kartus. Be to, dėl pabrangusių dujų gamybą ribojo ar laikinai sustabdė dalis Europos trąšų įmonių.

Į EK pristatytą komunikatą sureagavo Europos žemdirbių skėtinė organizacija „Copa-Cogeca“, kurios teigimu, jame nepateikti konkretūs problemų, su kuriomis susiduria Europos ūkininkai, sprendimo būdai.

Kaip teigiama organizacijos pranešime, Europos žemdirbių atsargos sparčiai senka, o trąšų trūkumas darys neigiamą įtaką 2023 m. derliui, pasėlių kokybei ir sėjomainai, vartotojų kainoms ir ūkių konkurencingumui.

„Copa-Cogeca“ teigimu, šiame komunikate, kaip ir ankstesniuose, EK nesprendžia trumpalaikių uždavinių, tiesiog pristato ilgalaikes priemones, kurios trumpuoju laikotarpiu nesušvelnins trąšų prieinamumo ir įperkamumo problemos.

„EK nepasiūlo ūkininkams sprendimų trumpuoju laikotarpiu ir taip kelia pavojų daugelio ūkių gyvybingumui. Kokia prasmė pristatyti naują komunikatą, jei pateikta tiek mažai pasiūlymų? Be to, EK vizija dėl ilgalaikių tikslų aiški ir žinoma jau nuo 2019 m., o kiti pasiūlymai pristatyti kovą“, – į naująjį komunikatą sureagavo „Copa“ prezidentė Christiane Lambert.

Kaip rašoma „Copa-Cogeca“ pranešime, trumpuoju laikotarpiu nepakanka EK siūlymo importo muito tarifų netaikyti karbamidui ir amoniakui, kurie naudojami gaminant azoto trąšas (šį klausimą valstybės narės dar turės svarstyti Europos Taryboje). „Copa-Cogeca“ siūlė importo muito tarifų taip pat netaikyti visoms azoto ir fosfato trąšoms. Tačiau, EK teigimu, tai prieštarauja ES trąšų pramonei, kuriai konkurenciją padidintų pigesnė importuojama produkcija.

„Cogeca“ pirmininko Ramonʼo Armengolʼo (Ramono Armengolo) teigimu, šį reikalą norima kuo greičiau aptarti su už žemės ūkį atsakingu EK nariu Januszʼu Wojciechowskiʼu (Janušu Voicechovskiu), jog paaiškėtų, kaip šis komunikatas padės spręsti su trąšų rinka susijusias konkrečias problemas.

„Trąšos žemės ūkiui labai svarbios, tad aiškių sprendimų neturėjimas kelia didelį nerimą“, – pridūrė jis.