Liuksemburgas. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba aptarė pirmininkaujančios šalies pažangos ataskaitą dėl BŽŪP reformos strateginių planų, finansavimo, valdymo ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios šalies Rumunijos parengta pažangos ataskaita bus pagrindas tolesnėms deryboms dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Nuo kito pusmečio ES pirmininkaus Suomija.

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje daugumos šalių ministrai teigiamai įvertino Rumunijos atliktą darbą, kartu kiekviena šalis pareiškė pastabų ar paryškino savo derybines pozicijas. Pastabų pateikė ir ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan).

„Europos Komisija nuogąstauja, kad kai kurie į ataskaitą įrašyti pasiūlymai dėl BŽŪP gali sukelti politinių problemų. Esame užsibrėžę didinti įsipareigojimus, susijusius su klimato kaita ir aplinkosauga, siekti tvarumo. Todėl Komisija priešinsis mėginimams silpninti BŽŪP šių įsipareigojimų srityje. Visiems akivaizdu, kad šie klausimai vis aktualesni viešoje erdvėje“, – sakė F. Hoganas.

Jis neigiamai vertino valstybių narių siekius mažinti įsipareigojimus ar derinti BŽŪP prie savo nacionalinių interesų. „Kai kas siūlo atsisakyti galvijų indentifikavimo. Ar taip norima sudaryti įspūdį, jog bendrijos šalyse nėra atsekamumo problemų?“ – klausė komisaras.

Pirmoje vietoje – aplinkosauga ir ekologiškumas

Kalbėdamas apie numatomą paramą ūkiams, kurie nuspręs pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, F. Hoganas pabrėžė, kad jos įgyvendinimui visose šalyse turėtų būti taikomi bendri principai, nepaliekant valstybėms narėms galimybės taikyti šią priemonę savanoriškai.

„Turime parodyti, kad mūsų įsipareigojimai aplinkosaugai yra rimti. Nepamirškime, kad mūsų sprendimai padarys poveikį būsimam biudžetui. Esame tarsi kryžkelėje, turime pasirinkti teisingą kryptį“, – sakė F. Hoganas.

Komisaras Filas Hoganas atkreipė dėmesį į būtinybę padaryti BŽŪP paprastesnę ir lankstesnę, tikslingiau skirstyti tiesiogines išmokas. Nuotr. - Europos Sąjunga, 2019

„Parama ūkininkams turi būti paskirstyta geriau. Siekiama patobulinti tikrojo ūkininko apibrėžtį. Tam, kad tinkamai būtų taikomi apribojimai, sąlygos ir teisingai paskirstyta papildoma parama, reikalingi aiškūs kriterijai“, – sakė komisaras F. Hoganas.

Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ekonomikos ir aplinkosaugos departamento generalinė direktorė Valeri Metrič-Heke (Valérie Metrich-Hecquet) pažymėjo, kad pažangos ataskaitoje yra daug temų, reikalaujančių papildomo aptarimo.

„Pereinamasis laikotarpis bus neišvengiamas, valstybės narės nekantraudamos laukia pereinamojo laikotarpio taisyklių, kad galėtų jas išanalizuoti ir aptarti. Prancūzija laikosi pozicijos, jog klimato kaitos, aplinkosaugos priemonėms, kitiems iššūkiams reikia biudžeto, kuris atitiktų 28 šalių poreikius“, – sakė Prancūzijos atstovė.

V. Metrič-Heke įvardijo tris probleminius klausimus, kuriais Prancūzija nusiteikusi aktyviai diskutuoti. Pirmas – aplinkosaugos architektūra (Prancūzija pritaria, kad privalomos ekologinės schemos taptų pagrindiniu BŽŪP svertu). Antras – naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis – naujas reformos elementas (jis būtų paprastesnis ir lengvai taikomas). Trečias – rinkos valdymo priemonių būtinybė (ES rinka vis labiau atsiveria pasauliui, todėl rinkos valdymo ir krizių valdymo priemones būtina peržiūrėti ir modernizuoti).

Čekijos žemės ūkio ministras Iržis Širas (Jiří Šír) pasigedo konkretumo siūlomose ekologinio ūkininkavimo schemose, todėl suabejojo, ar joms galėtų pritarti. Ministro nuomone, turėtų būti iš anksto numatyta, kur nukeliaus ekologinėms schemoms nepanaudotos lėšos.

Tiesioginės išmokos ir susietoji parama - darbotvarkėje

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad Lietuvos prioritetas yra „visiška šimtaprocentinė išorinė konvergencija“ ir bendrojo finansavimo dalies užtikrinimas. Jo žodžiais, didesni užmojai turi būti siejami su didesniais finansais.

Slovakijos vicepremjerė ir žemės ūkio ministrė Gabriela Matečna pritarė Lietuvos pastabai dėl išorinės konvergencijos (t. y. tiesioginių išmokų dydžio) ir iškėlė susietosios paramos klausimo svarbą.

„Nenorėtume , kad sumažėtų mūsų gebėjimai įgyvendinti BŽŪP tikslus, todėl privalome kalbėti apie išorinę konvergenciją ir vienodų sąlygų ūkininkams užtikrinimą bendroje rinkoje, nes dabar kai kurios šalys atsiduria prastesnėje situacijoje. Slovakijoje tiesioginės išmokos siekia 79 proc. ES vidurkio, todėl dabartiniai konvergencijos tempai yra nepakankami“, – sakė G. Matečna.

Slovakijos vicepremjerė pabrėžė susietosios paramos išsaugojimo svarbą ir siūlė didinti šiai paramai skiriamų lėšų dalį, nes tai padeda stabilizuoti žemės ūkio gamybos lygį. Ji taip akcentavo, jog naujo finansinio laikotarpio įgyvendinimo pradžia vėluos, todėl pritarė siūlymui kuo skubiau parengti ir patvirtinti pereinamojo laikotarpio reglamentą.

Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio ministrai Kasparas Gerhardas (Kaspars Gerhards) ir Giedrius Surplys. Nuotr. - Europos Sąjunga, 2019

Čekijos ministras I. Širas palaikė reikalavimą dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir susietosios paramos priemonių įgyvendinimo, nurodęs, kad, mažėjant BŽŪP biudžetui, susietosioms išmokoms turėtų būti skiriama daugiau lėšų.

Šioms mintims pritarė ir Kroatijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorė Marija Vučkovič.

Vokietijos federalinė žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner) kritiškai vertino ministrų pasisakymus, kurie gynė susietosios paramos išsaugojimo būtinybę. „Mūsų ūkininkams naudinga bendra rinka ir konkurencija, jei ji sąžininga. Susietoji parama dažnai lemia konkurencijos iškraipymą, todėl nereikėtų tokių susietųjų išmokų, kurios iškraipo konkurenciją. Negalėtume pritarti susietajai ir jai prilygintai paramai“, – sakė Vokietijos ministrė.

Dėl išimčių smulkiesiems ūkininkams - diskusijos

Pasak ministro G. Surplio, reikia skirti daugiau dėmesio smulkiesiems ūkininkams, t. y. nustatyti jiems sąlygas ir atitinkamus reikalavimus, kurie būtų pakeliami, priderinti kontrolės ir nuobaudų sistemą.

Čekijos žemės ūkio ministras I. Širas pažymėjo, kad jam kliūna siūlymas taikyti išimtis smulkiesiems ūkininkams. Jo šalis laikosi pozicijos, kad visiems ūkininkams sąlygos turi būti vienodos.

Priešingos pozicijos laikosi Graikija. Šios šalies žemės ūkio ministras Charalampas Kasimis (Charalampos Kasimis) pažymėjo, kad palaiko išimčių taikymą smulkiesiems ūkininkams ir administracinės naštos jiems mažinimą.

Reikalavimas ginti ES rinką ir ūkininkus

Belgijos žemės ūkio ministras Denis Diukermas (Denis Ducarme) pritarė pereinamojo laikotarpio būtinybei bei atkreipė dėmesį į nederamą, jo šalies manymu, ES nuolaidžiavimą derybose su Merkosuro (Lotynų Amerikos) valstybėmis.

„Labai svarbu, kad dėl tarptautinių prekybos susitarimų nenukentėtų jautrūs žemės ūkio produktai, kaip antai jautiena, cukrus, etanolis ir išvestiniai produktai. Privalu užtikrinti, kad Merkosuro šalys, tieksiančios produkciją į ES, laikytųsi atitinkamų higienos ir veterinarijos reikalavimų“, - kalbėjo Belgijos atstovas.

Lenkijos žemės ūkio ministras Janas Kšyštofas Ardanovskis (Jan Krzyrztof Ardanowski) atkreipė dėmesį, kad esant mažesniam BŽŪP biudžetui sunku bus pasiekti tikslus, todėl svarbu sutarti, kuo daugiau lėšų atitektų ūkininkams ir kuo  mažiau administravimui.

Lenkijos atstovas irgi atkreipė Tarybos narių dėmesį į ES ir Merkosuro prekybos susitarimą, kuris gali pažeisti jautrius žemės ūkio sektorius. „Europos Komisija netinkamai sprendžia šį klausimą, nes priimti sprendimai gali padaryti žalos ES ūkininkams“, – sakė ministras J. Ardanovskis.

Belgijos ir Lenkijos kritiškai pozicijai dėl ES ir Merkosuro prekybos susitarimo palaiko Prancūzija, Airija ir Vengrija.

MŪ inf.