Liuksemburgas. Europos Audito Rūmų ataskaitoje abejojama dėl ekologiniam ūkininkavimui skirtos ES paramos veiksmingumo. Auditorių teigimu, dabartinė strategija turi reikšmingų trūkumų, o po 2030 m. nėra nei ekologinės gamybos sektoriaus vizijos, nei tikslų.

Pasak auditorių, nors dėl ES kasmet skiriamų milijardų eurų žemės plotas, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, padidėjo, šio sektoriaus reikalavimams ir poreikiams skiriama per mažai dėmesio. Todėl ekologinė gamyba tebėra nišinė rinka ir galimai Europos Sąjungos požiūris į visą sektorių yra netinkamas.

Ekologinis ūkininkavimas yra esminė ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ sudedamoji dalis ir jam tenka svarbus vaidmuo siekiant plataus užmojo ES aplinkos ir klimato srities tikslų. 2014–2022 m. laikotarpiu Europos ūkininkai pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) gavo maždaug 12 milijardų eurų vertės paramą, kad pereitų prie ekologinio ūkininkavimo arba išlaikytų ekologinio ūkininkavimo praktiką, o iki 2027 m. planuojama skirti dar beveik 15 milijardų eurų.

Vis dėlto ekologinio ūkininkavimo praktikos taikymas valstybėse narėse labai skiriasi – nuo mažiau nei 5 proc. žemės ūkio paskirties žemės Nyderlanduose, Lenkijoje, Bulgarijoje, Airijoje ir Maltoje iki daugiau kaip 25 proc. Austrijoje.

Už auditą atsakingos Audito Rūmų narės Keit‘ės Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimannus) teigimu, nepakanka sutelkti dėmesį tik į žemės ploto, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, didinimą. 

„Reikia dėti daugiau pastangų siekiant remti visą sektorių – plėtoti rinką ir skatinti gamybą. Kitaip rizikuojame sukurti nedarnią sistemą, kuri būtų visiškai priklausoma nuo ES lėšų, o ne klestinčią pramonę, kurią skatintų informuoti vartotojai“, – teigia Audito Rūmų narė.

Auditoriai nustatė, kad skiriant paramą kartais nepaisoma aplinkos ir rinkos tikslų. Pavyzdžiui, ūkininkai gali gauti ES lėšų, net jei jie netaiko sėjomainos arba gyvūnų gerovės standartų, be to, įprasta ir teisėta buvo praktika, kad ekologiškoms kultūroms auginti leidžiama naudoti neekologiškas sėklas.

Specialiojoje ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu nėra galimybių įvertinti, ar tariama ekologinio ūkininkavimo nauda aplinkai iš tikrųjų pasitvirtino.

Auditoriai abejoja šios srities ES strategija. Teigiama, kad nors dabartinis veiksmų planas yra geresnis už ankstesnį, tačiau ir jame nėra pagrindinių elementų. Vis dar nenustatyta tinkamų ir kiekybiškai įvertinamų ekologinės gamybos sektoriaus tikslų ir būdų pažangai įvertinti.

Ataskaitoje konstatuojama, kad strateginės ekologinio ūkininkavimo vizijos po 2030 m. nėra, nors tai galėtų užtikrinti stabilumą ir ilgalaikę perspektyvą, kurių reikia sėkmingai sektoriaus plėtrai.

Praktiškai vienintelis tikslas, kurį ES šiam sektoriui nustatė, yra padidinti plotą, kuriame turi būti ūkininkaujama ekologiškai, tačiau ekologinio ūkininkavimo plėtra ir užmojai didinti jos mastą ES šalyse labai skiriasi, todėl kyla rizika, kad ES nepasieks 2030 metams nustatyto 25 proc. tikslo. Norint kursą išlaikyti, ekologinio ūkininkavimo praktikos taikymo mastas Europoje turėtų padvigubėti.