Vilnius. Europos Komisijos siekis sumažinti 55 proc. išmetamo angies dvideginio kiekį turės įtakos ir žemdirbių veiklai. Diskusijų šiuo klausimu kilo ir parlamentiniame Kaimo reiklų komitete.

Praėjusią savaitę nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje Europos Komisijos (EK) darbo pagrindinius prioritetus pristatė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Jis akcentavo, kad Vadovų tarybai pritarus 55 proc. anglies dvigedinio mažinimo tikslui iki 2030 metų, EK rengia priemonių rinkinį šiam planui įgyventi. Vienas iš siūlymų – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmas, nes „svarbu ne tik ES siekti klimato tikslų, bet ir išvengti galimo pasinaudojimo iš trečiųjų šalių“.

Anglies dvideginio mažinimo priemonių rinkinyje parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai kaip labai aktualius išskyrė Pastangų pasidalijimo reglamentą, Reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, taip pat  Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą.

Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą iki 2030 m. ir Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą parlamentarai numato svarstyti kaip labai aktualias iniciatyvas pagal Biologinės įvairovės ir aplinkos be toksinių medžiagų dokumentų rinkinį.

Lietuvos žemės ūkiui kartelė bus žemesnė

Vis dėlto žemdirbius liečiančios iniciatyvos sukėlė parlamentarų ir KRK posėdyje dalyvaujančių socialinių partnerių diskusijas. Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Algio Baravyko pastebėjimu, žaliasis kursas ir siekis 50 proc. sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį jau savaime buvo didžiulė ambicija, bet jos neįgyvendinus kartelė keliama iki 55 procentų.

„Kiaulininkystės srityje irgi nemažai ambicingų siekių, bet, kai nuvažiuoji į kitas valstybes, matai, kad į gyvūnų gerovę, mėšlo tvarkymą žiūrima su lengva ironija. Labai didelis skirtumas tarp to, kas deklaruojama, ir to, kas yra realybėje. Jei tik sakysime, kad taip darome, o mūsų niekas nekontroliuos, ilgainiui melo burbulas sprogs...“, - kalbėjo A. Baravykas.

Jam atsakydamas Seimo narys Giedrius Surplys, kuruojantis šį klausimą, teigė, jog „55 proc. nereiškia, kad ir žemės ūkiui kartelė keliama iki 55 proc. Tai bendras ES įsipareigojimas, kuriame Lietuvai teks mažesnė dalis, atsižvelgiant į mūsų BVP, o žemės ūkiui atitinkamai teks dar mažesnė dalis“.

G. Surplys ragino Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, socialinius partnerius įsitraukti į diskusiją. Jis pabrėžė, kad kartu su tikslais ateina ir finansavimas, tad būtina gerai pagalvoti, kaip įgyvendinti planus ir investuoti į tam tikrų sričių modernizavimą.

A. Pranckevičius pabrėžė, kad tai nėra vien deklaracijos. „Jeigu vadovai aukščiausiu lygiu sutars dėl 55 proc. (kaip žinote, Lietuva palaiko šitą tikslą), tai šis procentas pateks į klimato įstatymą, kuris šiuo metu yra Europos Parlamente. Kuomet tai taps ES teisės aktu, ir kiekviena valstybė privalės jį vykdyti“, - kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Pasigenda poveikio vertinimo

Abejonių dėl žaliųjų tikslų bei Lietuvos indėlio išsakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, teigdamas, kad „nors Komisija deklaruoja, kad ES žemės ūkis – vienas iš taršiausių sektorių, bet jis ir vienas iš labiausiai subsidijuojamų.“

Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvos atveju yra šiek tiek kitaip. „Lietuvos žemės ūkis yra vienas iš žaliausių agrarinių sektorių Europos Sąjungoje. Mes esame vieni iš žaliausių pagal visus kriterijus: mūsų maiste pesticidų likučiai yra vieni mažiausių, taigi naudojame mažiausiai pesticidų – tris kartus mažiau nei ES vidurkis. Mūsų azoto ir kitų trąšų išsiplovimas ir išgaravimas yra vieni iš mažiausių ES – esame ketvirti pagal šitą rodiklį, o pagal išsiplovimų mažinimo pažangą – antri.

Bendrai Lietuva jau yra pasiekusi Paryžiaus susitarimo tikslą sumažinti ŠESD išmetimus 55 proc., lyginant su 1990 metais. Mes jau esame tai padarę. Taigi esame labai žalia valstybė. Bet ambicijos, aišku, yra labai aukštos ir tikslai tikrai geri. Mes sutinkame su tais tikslais, bet klausimai yra labai paprasti. Kada EK pateiks poveikio vertinimą ir poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimą?“, - klausė A. Macijauskas.

Anot jo, reikia atkreipti dėmesį, kad finansavimas Lietuvos žemės ūkiui mažėja, nors deklaruojama, kad net 40 proc. žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bus skirta žaliajam kursui, tačiau pats fondas mažėja 15 proc. „Taigi kaip su tokiu mažesniu finansavimu mes pasieksime tokius didelius tikslus?“, - toliau klausimus kėlė LGAA vadovas.

Pasak A. Pranckevičiaus, strategijose EK nurodo, kuria linkme nori eiti, tad visa tai, kas jose numatyta – diskusijų objektas. Kai jau EK pateiks teisės aktą, jis keliaus į Vadovų tarybą, Europos Parlamentą, svarstys valstybės narės, kartu su juo bus pateikiami ir poveikio analizės dokumentai. 

Kalbėdamas apie finansavimą, jis teigė, kad 30 proc. viso daugiamečio biudžeto bus skirta žaliajam kursui, o iš ekonomikos atsigavimo fondo - 37 procentai. 

„37 proc. yra labai daug. Ir čia valstybės narės turės nemažą galimybę remiantis ES solidarumu ir naudojant ES investicijas jas nukreipti prasmingai siekiant tų ambicingų tikslų. Tarkime, į tvarų transportą, ekologinį ūkininkavimą, modernias technologijas žemės ūkyje... Pinigų tikrai yra. Finansavimas bus didesnis nei bet kada anksčiau ir dėl to svarbiausia dabar planuoti, kaip prasmingai ir su pridėtine verte investuoti“, - sakė A. Pranckevičius.

MŪ, LRS inf.