Briuselis. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis siūlo padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, siekdamas apsaugoti Europos ūkininkus ir nubausti Maskvą už karą Ukrainoje.

Apie tai pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė Europos Sąjungos vadovams, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos. 

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti ES šių produktų rinkos. Tai neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto“, –  po ES aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje sakė EK vadovė.

Diena anksčiau ES susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.

V. Zelenskis perspėjo ES lyderius, kad apribojus prekybą su Ukraina bus pakirstas jo šalies gebėjimas atsilaikyti prieš Rusijos agresiją.

Anot jo, taip šalis praras išteklius, stabdančius Rusiją.

Penkios ES šalys – Lenkija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija – paragino bloką visiškai uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

Po to, kai 2022-ųjų vasarį V. Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą, ES įvedė eilę sankcijų Rusijai. Tačiau jos nepalietė žemės ūkio ir trąšų sektorių, baiminantis, kad tai destabilizuos pasaulinę grūdų rinką ir pakenks apsirūpinimo maistu saugumui Azijoje ir Afrikoje.

27 valstybių blokas muitų tarifus Ukrainos eksportui panaikino siekdamas padėti išlaikyti šalies ekonomiką prasidėjus Rusijos invazijai.

Po kelis mėnesius trukusių ūkininkų protestų, kurie prieš Europos Parlamento rinkimus skatina nepasitenkinimą valdžia, ES pakeitė savo poziciją – pratęsė išimties taikymą, tačiau nustatė apsaugos priemones, kad rinkos neužplūstų pigūs ukrainietiški produktai.

Didesni muitai rusiškiems grūdams sustabdys jų patekimą į ES 

Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sako, kad padidinti tarifai sustabdytų rusiškų grūdų patekimą į Bendrijos rinką.

Už prekybą atsakingas eurokomisaras sako, jog ES atšaukia Rusijai taikytas „palankiausios šalies lengvatas“, be to, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ES gali taikyti didesnius importo tarifus.

„Todėl šiems produktams iš Rusijos ir Baltarusijos siūlome taikyti vadinamąsias PPO tarifų lubas. Šie tarifai yra draudimo lygyje, efektyviai užtikrinant, kad į ES nebūtų importuojami rusiški ir baltarusiški grūdai“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams sakė V. Dombrovskis. 

„Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką, kadangi tai daryti taps komerciškai neperspektyvu“, – pridūrė EK atstovas.  

EK vicepirmininko teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas. 

Jis  tikisi, kad nauji apribojimai panaikins įtampą, kylančią dėl iš Ukrainos į ES patenkančių grūdų. „Sunku pasakyti, kaip tiksliai į šiuos ribojimus reaguos rinka, bet mes taip pat manome, kad jie sumažins su importu iš Ukrainos kylančią įtampą“, – teigė EK vicepirmininkas.

Vis dėlto Komisija nesiūlo taikyti ribojimų per ES į kitas šalis tranzitu gabenamiems rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams. 

„Dėl rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzito klausimo taip pat buvo diskutuojama, tačiau didžioji dauguma šalių narių nepritaria šiems ribojimams (tranzitui – BNS), kad tai nepakenktų apsirūpinimo maistu saugumui kitose šalyse, taip pat nemaitintų Rusijos naratyvų, kad tai yra Vakarų sankcijos, kaltos dėl maisto kainų kilimo, kurį ypač matėme 2022-aisiais“, – kalbėjo V. Dombrovskis.