Briuselis. Europos Komisija pristatė savo poziciją dėl kiaulininkystės sektoriaus ateities, reaguodama į ekspertų rekomendacijas. Anot ES žemės ūkio komisaro Januszʼo Wojciechowskiʼo, prioritetas bus teikiamas perėjimui prie tvaresnių, aplinkai ir gyvūnams nekenksmingų kiaulininkystės sistemų.

Europos kiaulininkystės klausimų svarstymų grupė, surengusi susitikimus su Pilietinio dialogo grupės gyvūninės kilmės produktų klausimais Kiaulienos skyriaus atstovais, visų ES šalių ekspertais, pateikė Europos Komisijai nepriklausomą ataskaitą su 26 rekomendacijomis.

Didžioji dalis rekomendacijų yra susijusios su socialinėmis ir ekonominėmis, aplinkos ir klimato problemomis, taip pat gyvūnų gerove, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, jos adresuojamos valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims.

Dalis rekomendacijų skirta Europos Komisijai, jos apima ekologinį ūkininkavimą, gamintojų organizacijas, pašarų ir baltymų šaltinius bei ES kokybės ir gamybos standartų propagavimą.

ES žemės ūkio komisaras Janusz‘as Wojciechowski‘s, pristatydamas Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai EK poziciją dėl kiaulininkystės rėmimo perspektyvų, akcentavo kelias sritis:

• Gyvūnų gerovė: 7 mlrd. Eur bus skirta gyvūnų gerovei ir sveikatai gerinti pagal BŽŪP strateginius planus. Komisija peržiūri gyvūnų gerovės teisės aktus.
• Ekologinio ūkininkavimo ir tvarios gamybos skatinimas: Komisija dar 2021 m. balandį pristatė išsamų veiksmų planą, skirtą plėtoti ekologinę gamybą ES. Be konkrečių veiksmų, numatytų plane, Europos Komisija 2023 m. skatinimo kampanijoms skirs 28 mln. eurų.
• Ekologiškų produktų paklausos skatinimas: papildomi 36 mln. Eur bus panaudoti tvarios žemės ūkio praktikos, naudingos klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei, skatinimui ir tvariai pagamintų žemės ūkio maisto produktų vartojimui remti.
• Kiaulininkystės priklausomybė nuo importuotų pašarų: kitais metais Komisija pateiks ES požiūrį į ES apsirūpinimą baltyminiais pašarais.
• Moksliniai tyrimai ir inovacijos: iš „Europos horizonto“ programos apie 9 mlrd. Eur atiteks moksliniams tyrimams ir inovacijoms maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse, o trečdalis šio biudžeto bus skirta žemės ūkiui. 2023–2024 m. įvairiems tikslams jau numatyta 2 mlrd. eurų. Papildomas finansavimas skiriamas ir mokslinių tyrimų projektams, kuriais kuriamos bandomosios vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro, kuris daro didžiulę įtaką sektoriui.

BŽŪP strateginiuose planuose taip pat siūloma įvairių priemonių, padedančių sektoriui mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, gerinti pašarų ir mėšlo tvarkymą bei investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip biodujos.

Komisija taip pat ragina valstybes nares laikytis grupės rekomendacijų dėl žemės ūkio rizikos valdymo strategijų ir priemonių.