Vilnius. Europos Komisija (EK) patvirtino 59 mln. eurų vertės Lietuvos paramos žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektorių įmonėms, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą.

Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dienos Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio ir gegužės mėnesiais. Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, teigiama EK pranešime.

Pagal paramos schemą 9 mln. eurų bus išmokėti tiesioginių dotacijų forma, 50 mln. eurų – paskolų garantijų forma. Tikimasi, kad schema bus naudinga maždaug 1,3 tūkst. įmonių, veikiančių žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektoriuose

Subsidijos palūkanoms ir garantinėms priemokoms kompensuoti neviršija 100 tūkst. eurų vienai pirminės žemės ūkio produktų gamybos įmonei, 120 tūkst. eurų – vienai žvejybos arba akvakultūros įmonei, 800 tūkst. eurų – vienai įmonei, kuri verčiasi veikla kituose sektoriuose.

Be to, garantijos yra susijusios su investicinėmis ir apyvartinio kapitalo paskolomis.

Birželio pradžioje EK patvirtino 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.

Lietuvos Vyriausybė, siekdama mažinti neigiamas koronaviruso krizės ir karantino sukeltas pasekmes, gegužės 27 dieną skyrė 174 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Daugiausia lėšų pieno sektoriui – 120 mln. eurų: perdirbimo įmonėms skirta 101,5 mln. eurų, o pieno gamintojams – 18,5 mln. eurų. Kiek anksčiau žemės ūkiui buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Apie EK patvirtintą paramos schemą ketvirtadienį nuotoliniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje kalbėjusi Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė teigė, kad, EK patvirtinus schemą, artimiausiomis dienomis žemės ūkio ministras patvirtins atitinkamus Žemės ūkio paskolų garantijų fondo dokumentus ir jau kitą savaitę paraiška turėtų atsirasti fondo puslapyje, tad bankai galės kreiptis.

Individualios garantijos galės būti teikiamos tokiems subjektams, kurie ligos protrūkio laikotarpiu, nuo kovo 16 d. iki paraiškos paskolai gauti pateikimo, susiduria su likvidumo problemomis. Pasak R. Mininienės, tai bus nustatoma tikrinant ar ūkio subjektas atitinką bent vieną iš trijų sąlygų. „Skubaus padengimo rodiklio reikšmė yra mažesnė nei vienetas, arba skolos rodiklio reikšmė yra didesnė nei 0,6, arba apyvarta nukrito daugiau kaip 10 proc. Bus lyginama paskolos gavėjo vidutinė mėnesio apyvarta laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo su vidutine mėnesio apyvarta praeitų metų“, - kalbėjo ŽŪM atstovė, akcentuodama, kad būtina atitikti bent vieną iš šių sąlygų.

Garantuoti bus galima iki 90 proc. ir pati paskolos suma galės būti iki 5 mln. eurų. Garantiją bus galima gauti ir senoms negarantuotoms paskoloms, jei prireiktų papildomo užstato arba gali būti garantuojama siekiant perfinansavimo kitoje įstaigoje.

„Suma gali būti ir iki 5 mln. eurų, bet turi atitikti tam tikras sąlygas. Riba bus apskaičiuojama: paskolos suma negali būti didesnė nei ūkio 2 metiniai darbo užmokesčio fondai, arba 25 proc. metinės apyvartos, arba paskola gali būti ir didesnė, bet turėtumėte įrodyti, kad yra didesnis likvidumo poreikis – bus reikalinga poreikio prognozė. Ir bus vertinama, ar paėmus paskolą susitvarkysite su tomis likvidumo problemomis per 18 mėn.“, - aiškino R. Mininienė, pridurdama, kad pasirodžiusioje paraiškos formoje bus tiksliau nurodyta, kokius dokumentus reikės pateikti.

Jos teigimu, visiems kitiems subjektams, kurie neatitiks kriterijų – bus ir toliau kompensuojama iki 80 proc., o paskolos suma negalės būti didesnė kaip 1 160 tūkst. eurų garantija.

BNS, MŪ inf.