Briuselis. Europos Komisija (EK) paskelbė ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą, kurio tikslas – skatinti ekologiškų produktų gamybą bei vartojimą ir iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, taip pat reikšmingai padidinti ekologinės akvakultūros mastą. Kovo 25 d. pristatytas Veiksmų planas atitinka Europos žaliąjį kursą, taip pat strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją.

Pasak EK, veiksmų plane atsižvelgiama ir į 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. surengtų viešų konsultacijų, per kurias suinteresuotieji subjektai ir piliečiai pateikė iš viso 840 atsakymų, rezultatus.

Pasak EK pranešimo, Veiksmų planas parengtas siekiant ekologiniam sektoriui suteikti tinkamas priemones 25 proc. tikslui pasiekti. Net 22 puslapius apimančiame dokumente ekologinės gamybos plėtrai pasiekti siūlomi 23 veiksmai, kurie suskirstyti pagal 3 kryptis: vartojimo skatinimas, gamybos didinimas ir tolesnis sektoriaus tvarumo didinimas.

Sieks skatinti ekologiškų produktų vartojimą

Siekiant paskatinti ūkininkus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir taip padidinti jų pelningumą bei atsparumą, bus labai svarbu, kad ekologiškų produktų suvartojimas didėtų, teigiama EK pranešime.

Šiuo tikslu veiksmų plane siūlomi keli konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti paklausą, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir padaryti ekologišką maistą labiau prieinamą. Jie apima: informacijos apie ekologinę gamybą teikimą, ekologiškų produktų vartojimo populiarinimą, viešųjų maitinimo įstaigų skatinimą daugiau jų įsigyti vykdant viešuosius pirkimus ir ekologiškų produktų platinimo pagal ES mokykloms skirtą programą masto didinimą.

Šiais veiksmais taip pat siekiama, pavyzdžiui, užkirsti kelią sukčiavimui, didinti vartotojų pasitikėjimąir gerinti ekologiškų produktų atsekamumą.

Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, darbuotojams kaip atlygį skirdamas čekių, už kuriuos jie galėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų.

Kaip numatoma didinti gamybą

Šiuo metu ekologiškai ūkininkaujama maždaug 8,5 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir tendencijos rodo, kad, esant dabartiniam augimo tempui, iki 2030 m. ES pasieks 15–18 proc.

Veiksmų plane pateikiamas priemonių rinkinys, kuris padėtų pasiekti 25 proc. tikslą. Nors jame daugiausia dėmesio skiriama patrauklumo vartotojui didinimui, pagrindinė pertvarkos rėmimo priemonė ir toliau bus bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP).

EK duomenimis, šiuo metu ekologiniam ūkininkavimui remti naudojama apie 1,8 proc. (7,5 mlrd. Eur) BŽŪP lėšų. Kaip praneša EK, į būsimą BŽŪP bus įtrauktos ekologinės sistemos, kurioms 2023–2027 metų laikotarpiu bus skirtas 38–58 mlrd. Eur biudžetas, priklausomai nuo derybų dėl BŽŪP rezultatų. Ekologines sistemas galima taikyti ekologiniam ūkininkavimui skatinti.

Pagrindinės priemonės ekologinės gamybos skatinimui apima ne tik BŽŪP, bet ir informacinių renginių organizavimą bei tinklų kūrimą siekiant keistis geriausia patirtimi, ūkininkų grupių, o ne pavienių ūkininkų, sertifikavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, blokų grandinės ir kitų technologijų naudojimą atsekamumui ir kartu rinkos skaidrumui didinti, vietos ir nedidelio masto perdirbimodidinimą, maisto grandinės organizavimo rėmimąir gyvūnų mitybos gerinimą.

Siekdama didinti informuotumą apie ekologinę gamybą, EK informuoja, jog kasmet rengs ES ekologinę dienąir teiks ekologiško maisto grandinės apdovanojimus, kad būtų pripažinta kompetencija visuose ekologiškų maisto produktų grandinės etapuose.

EK Veiksmų plane taip pat numato skatinti ekologinio turizmo tinklų plėtrą pristatydama ekologiją puoselėjančius regionus. Ekologiją puoselėjantys regionai – vietovės, kuriose ūkininkai, piliečiai, turizmo įmonės, asociacijos ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdami tvaraus vietos išteklių valdymo, grindžiamo ekologiškumo principais ir praktika.

Veiksmų plane taip pat pažymima, kad ekologinė akvakultūros produktų gamyba tebėra palyginti naujas sektorius, tačiau turi didelį augimo potencialą. Būsimomis naujomis tvarios ES akvakultūros plėtros gairėmis valstybės narės ir suinteresuoti subjektai bus skatinami remti ekologinės gamybos šiame sektoriuje didinimą.

Skirs dėmesio tvarumo didinimui

Galiausiai šiuo Veiksmų planu taip pat siekiama dar labiau didinti ekologinio ūkininkavimo rezultatų tvarumą. Daugiausia dėmesio numatoma skirti gyvūnų gerovės didinimui, ekologiškų sėklų prieinamumo užtikrinimui, sektoriaus anglies pėdsako mažinimui, plastiko, vandens ir energijos naudojimo mažinimui.

EK taip pat ketina padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) dalį ir bent 30 proc. biudžeto skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių srityse, kurią vykdant nagrinėjamos ekologiniam sektoriui būdingos arba su juo susijusios temos.

Komisija informuoja, jog stebės pažangą, kasmet vykdydama atitinkamus veiksmus su Europos Parlamento atstovais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais, rengs pusmečio pažangos ataskaitas ir laikotarpio vidurio peržiūrą.

Starto pozicijos - nevienodos

Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis ES valstybėse narėse labai skiriasi: ji gali siekti nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc.

Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-25 proc.). Daugiau nei dešimtadalis plotų - ekologiniai 2018 m. buvo Italijoje, Čekijoje, Latvijoje, Suomijoje, Slovėnijoje. Prie šio skaičiaus artėja ir Slovakija, Danija, Graikija, Ispanija, Vokietija.

Lietuvoje, preliminariais duomenimis, ekologiniai ūkiai užima apie 8,5 proc. mūsų šalies žemės ūkio naudmenų ir tai yra panašus vidurkis kaip bendras ES.

EK ragina valstybes nares parengti nacionalinius ekologinės gamybos veiksmų planus siekiant padidinti šalių ekologinio ūkininkavimo dalį.

Nacionaliniai ekologinės gamybos veiksmų planai papildys nacionalinius BŽŪP strateginius planus. Į 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtas rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų BŽŪP strateginių planų Komisija įtraukė tikslą, kad iki 2030 m. ES ekologinės gamybos plotas sudarytų 25 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto. Valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir savo poreikius, raginamos savo BŽŪP planuose nustatyti nacionalines šio tikslo vertes ir paaiškinti, kaip planuoja pasiekti šį tikslą taikydamos BŽŪP priemones.

EK, MŪ inf.