Kaunas. Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija.

Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.).

Daugiau nei dešimtadalis plotų - ekologiniai 2018 m. buvo Italijoje, Čekijoje, Latvijoje, Suomijoje, Slovėnijoje. Prie šio skaičiaus artėja ir Slovakija, Danija, Graikija, Ispanija, Vokietija.

Lietuvoje, preliminariais duomenimis, ekologiniai ūkiai užima apie 8,5 proc. mūsų šalies žemės ūkio naudmenų ir taip yra panašus vidurkis kaip bendras ES. Dabar Lietuvoje ekologiškai ūkininkauja apie 2,5 tūkst. ūkių, o jų plotas sudaro apie 250 tūkst. ha. Mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros Baltojoje knygoje numatoma ekologinį ūkininkavimą išplėsti iki 15 proc. bendro naudmenų ploto.

Ar pavyks per artimiausią dešimtmetį padvigubinti Lietuvos ekologinių ūkių bendrą plotą, o pagal ES užmojus - net patrigubinti? Žinant, kad pastaraisiais metais ekologinių ūkių skaičius šalyje netgi mažėjo, šiek tiek didėjo tik bendras plotas, bet ir šis augimas palyginti menkas?

Ekologiškų grūdų kainos krito

Šie metai ekologiniams ūkiams, kaip ir bendrai visiems, derliaus atžvilgiu buvo gana geri. „Prisiminus, kad prieš tai dveji metai buvo sausros, o dar ankstesni nuskandino, tai šių metų derlius negali kompensuoti visų ankstesnių praradimų. Šių metų bendras ekologinių pasėlių derlius gana neblogas buvo, bet grūdų kokybė augintojų nedžiugino. Nors ir po gerų sėjomainų, grūdų kokybės rodikliai (baltymingumas ir pan.) buvo prastesni. Matyt, pasėlius paveikė permainingų orų sąlygos“, - pastebi S. Daniulis.

Ekologiškų grūdų kainos, ankstesniais metais visuomet būdavusios aukštesnės už įprastų grūdų kainas, šį sezoną, pasak S. Daniulio, praktiškai susilygino su chemizuotų ūkių grūdų kainomis. Jau ne pirmi metai itin žema ekologiškų rugių kaina rinkoje. Be to, nukrito poreikis ekologiškų pašarinių grūdų. Todėl didelio pelno parduodant ekologiškus grūdus nebėra.

„Europoje didėja ekologinių ūkių skaičius ir plotai, atitinkamai auga ir ekologiškų javų pasėlių plotai, tad užauginama daugiau grūdų, ir jų paklausa krinta. Kadangi pereinamuoju laikotarpiu (pirmų dvejų metų) ekopasėlių derlių galima naudoti tik pašarams, daugėjant ūkių, didėjo ir tokių grūdų pasiūla“, - sako S. Daniulis, pridurdamas, kad nemaži ekologiškų grūdų kiekiai į ES atvežami iš Ukrainos, Kazachstano. Tik šiuo metu ekologiškai ūkininkaujantieji sako matantys šiokią tokią stabilizaciją grūdų rinkoje.

Ekologiško pieno kainos irgi bangavo, nors ne taip stipriai. S. Daniulio nuomone, ekologiško pieno gamyba yra stabilesnis variantas negu įprasto. Tačiau ekologine pienininkyste užsiimantiems ūkiams irgi reikia tobulėti, gerinti pašarų bazę (pievas, ganyklas, racioną ir pan.).

Paramos sistema „braška“

Kalbėdamas apie ateitį ir ekologinių ūkių plėtros perspektyvas, LEŪA vadovas pastebi, kad pirmiausiai „braška visa ekologinio ūkininkavimo paramos sistema“.

„Pastaruosius kelerius metus, kai buvo sustabdyta parama naujiems ūkiams, į ekologinį ūkininkavimą jų praktiškai neatėjo. Iš dabartinio ekologinių ūkių žemės ploto remiama tik 60 proc. (maždaug 180 tūkst. ha). Tad net 60 tūkst. ha lieka be paramos. Ūkininkai sėdi ir laukia, kas bus toliau.

Ne visi iš karto nusprendžia trauktis iš ekologinio ūkininkavimo, nes tai daugeliui yra ir idėja, ir gyvenimo būdas. Kai daug metų dirbi šioje srityje, nesinori mesti viso įdirbio, tačiau be paramos ilgai neišgyvensime. Prieita riba, kai vien idėja sotus nebūsi. Jeigu ūkio finansuose kiauras minusas, tai nori nenori tenka mąstyti apie ateitį - ar išgyvensi, ar kreditoriai ūkį atims“, - apie sudėtingą situaciją kalba S. Daniulis.

Pasak jo, šiais metais labai jautėsi ūkininkų pesimizmas, daugelis teigė, priėję ribą tiek emocine, tie finansine prasme. LEŪA dar rudenį ragino ūkininkus pakentėti, nemesti pradėtos krypties ir kaip nors sulaukti naujo paramos laikotarpio.

Ekologiškai ūkininkaujantieji tikisi, kad kitąmet bus galima gauti paramos už visus sertifikuotus plotus. Pasak LEŪA vadovo, šia tema kalbėta ir su naujuoju žemės ūkio ministru.

Ambicijos atsiremia į pinigus

„Nors europinės ambicijos didelės, bet viskas atsiremia į pinigus. Be finansų ar su kažkokiais ribojimais (plotų ir pan.), kurie buvo, nieko nepasieksime. Kaip ūkininkas matau vieną paprastą dalyką: pagal taršą, chemijos naudojimą ES mes ganėtinai žali jau dabar, ir pereiti į ekologinį ūkininkavimą nebūtų sudėtinga.

Tokiu atveju gamintume mažiau produkcijos, bet ji būtų ekologiška, būtų brangesnė. Pagal taršos sumažinimą galime neblogai atrodyti. Aišku, kažkas gali sakyti, o kas, sumažėjus produkcijos kiekiui, maitins Afriką? Tad reikia apsispręsti, arba mes einame su lyderiais, arba dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų turėsime savo žemės ūkį užlenkt!“, - samprotauja S. Daniulis.

Jis primena situaciją, kai laiku nepasinaudojus paramos galimybėmis finansų traukinys nuvažiuoja ir vėluojančių nelaukia. „Pamenate anksčiau buvusią paramą pagal Nitratų direktyvą mėšlidėms įrengti? Tuomet mažai kas naudojosi ja, nes galvojo, kad dar toli tas laikas, kai reikalavimai bus griežtesni. O kas atsitiko dabar? Pasakyta, kad buvo laikas pasirengti. Dabar tie, kas neatitiks naujų reikalavimų, privalės jau be paramų prisitaikyti. Manau, panašiai gali atsitikti ir su ekologiniu žemės ūkiu. ES numatė tą kryptį ir ja žengs į priekį. O mes, jeigu nebus atitinkamų finansinių paskatų, atsiliksime“, - sako S. Daniulis.

Pasak pašnekovo, jeigu su lyderiais nespėsime, po kelerių ar dešimties metų bus per vėlu kažką pakeisti.

LEŪA vadovas skaičiuoja: norint per artimiausius penkerius metus padvigubinti ekologinių ūkių bendrą plotą šalyje, reikia, kad kasmet į šią sritį naujai ateitų po 60 tūkst. ha. Nesunku suskaičiuoti, ir kiek tam reikėtų papildomos paramos.

„Įvertinus visas kitas ES, o kartu ir Lietuvos, ambicijas dėl klimato kaitos prevencijos, anglies dvideginio mažinimo, bioįvairovės ir pan., ekologinis ūkininkavimas turi būti prioritetas“, - įsitikinęs S. Daniulis.

MŪ inf.