Kopenhaga. Politika, skatinanti tradicinį ūkininkavimą, gerokai sumažino biologinę įvairovę ir gausą, o parama ekologinėms praktikoms nemotyvuoja sukti žaliuoju kursu, svarsto užsienio žiniasklaida.

Nors nuo 7–9-ojo dešimtmečio Europoje aplinkosauga pagerėjo daugeliu aspektų, pavyzdžiui, švaresnis miestų oras, mažesnė pramoninė tarša, gamtos ekosistemų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ritasi žemyn. Niekas nesitikėjo, kad BŽŪP neigiamai paveiks ES kraštovaizdį, rašo „The Guardian“. 

Per pastaruosius keturis dešimtmečius sunaikinta beveik ketvirtadalis Europos paukščių populiacijos. Palyginti su 1980 m., danguje – puse milijardo mažiau sparnuočių. Keturios iš dešimties medžių rūšių – prie išnykimo ribos. Drugelių sumažėjo trečdaliu. Išnyko viena iš dešimties bičių rūšių. Du trečdaliai ekologinės svarbos buveinių yra nepalankios būklės. Reziumuojant, penktadaliui augalų ir gyvūnų rūšių Europoje gresia išnykti.

Dėl poveikio gamtai kaltas ne tik intensyvus ūkininkavimas, nes prisideda urbanizacija, invazinės rūšys, pramoninė tarša, tačiau skaičiai rodo ryškų žemės ūkio indelį. Paukščių, paplitusių dirbamos žemės teritorijose, skaičius sumažėjo 57 proc. Kiti tyrimai patvirtina, kad vabzdžių populiacijos nyksta būtent kultūriniuose plotuose. 

Pasak Europos aplinkos agentūros Gamtos ir biologinės įvairovės grupės vadovo Brianʼo MacSharryʼio (Brajano Makšerio), buveinių padėtis yra gana bloga, rūšių – šiek tiek geresnė, bet tarp buveinių sunaikinimo ir rūšių išnykimo praeina tam tikras laiko tarpas. 

Nuo 2000-ųjų pradžios Europos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiai buvo skirti aplinkos apsaugai, ūkininkų ir maisto gamybos rėmimui. BŽŪP sudaro trečdalį ES biudžeto, tai yra apie 55 mlrd. eurų. 

Vis dėlto svarstoma, kad BŽŪP aplinkosaugos aspektai nepasiteisino. 2020 m. Europos audito rūmai nepastebėjo reikšmingų įrodymų, kad BŽŪP daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei. Europos aplinkos agentūros 2023 m. gamtos būklės ataskaitoje skelbiama, kad ūkinės paskirties teritorijose situacija toliau blogėja. Tik 14 proc. buveinių ir maždaug ketvirtadalio ne paukščių rūšių būklė apibūdinama kaip gera. 

Pasigirsta vertinimų, kad BŽŪP netgi kenkia klimatui: skaičiuojama, kad apie 80 proc. biudžeto tenka daug anglies dioksido išskiriančiai gyvūninės kilmės maisto produktų gamybai remti. 

Manoma, kad situacija keisis mažai, jei BŽŪP išmokos ir toliau bus grįstos dirbamos žemės kiekiu. Dauguma ūkininkų nėra motyvuoti laikytis aplinkosaugos reikalavimų ar pereiti prie ekologinių praktikų, nes nemato finansinės naudos. Nors BŽŪP yra tam tikrų schemų, skatinančių tvarų ūkininkavimą,  jos veikia nepakankamai. Tradiciniai ūkiai, kurių derlius yra gausesnis, uždirba daugiau pinigų, nei taikantys tvarias praktikas, tačiau negalintys pasigirti tokiu produktyvumu.