Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
BŽŪP
BŽŪP po 2027-ųjų: kaip žemės ūkis veiks nuolatinių krizių fone
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Žemės ūkiui teks susitaikyti, kad geopolitinių iššūkių fone nėra ko tikėtis didesnio rėmimo – tokia mintis skambėjo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptis po 2027 metų.

Komitetas šia tema posėdyje kvietė diskutuoti jau antrą kartą. Formuodami poziciją, parlamentarai remsis ir pernai Seime vykusios Kaimo sueigos dokumento nuostatomis.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad diskusijos dėl BŽŪP ateities dar tik prasideda, Europos Komisija (EK) dialogą pradėjo, tačiau iš esmės šį klausimą svarstys jau naujoji Komisija. Valstybių narių pasiūlymus EK turės apibendrinti ir pateikti išvadą, dėl kurios vėl bus diskutuojama.

Bioversija 2024 04 26 m7

Reikalingas balansas tarp aplinkosaugos ir gamybos

Kaimo reikalų komitetui pradėjus diskusiją apie BŽŪP ateitį, socialiniai partneriai buvo kviesti teikti pastebėjimus. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos poziciją pristatęs valdybos narys Mindaugas Šilininkas teigė, kad ateityje itin svarbu atsižvelgti į klimato kaitą ir geopolitinį saugumą. „Žemdirbiai kalba apie apsirūpinimą maistu, nereikėtų užmiršti ir miškų – žaliava naudojama tiek bioenergetikai, tiek bioekonomikai“, – kalbėjo M. Šilininkas.

Jis priminė, kad, nors tai labiau nacionalinio, o ne ES susitarimo reikalas, dabar kaimo plėtros programose miškai primiršti, o parama miško įveisimui labai sumažinta. 

„Svarbu ne tik skatinti aplinkosaugą, bet ir subalansuoti ją ir gamybą. Yra daug nacionalinių iniciatyvų didinti saugomas teritorijas, bet tada turėtume kalbėti apie aiškius ir sąžiningus kompensavimo mechanizmus. Žemdirbiai to turbūt nelabai jaučia, kai valstybė nusprendžia nusavinti nuosavybę. Šiemet galbūt pajuto, kai nustatė pelkių ir šlapynių žemėlapius ir ten uždraudė ūkininkauti. Miškuose mes tai patiriame nuolat“, – kalbėjo M. Šilininkas.

V. Pranckietis ir M. Šilininkas diskutavo, ar nevertėtų klimato kaitos tiesiog pripažinti nenugalima jėga ir su ja gyventi jau kaip su faktu.„Šiemet sodai pražydo 4 savaites anksčiau, žievėgraužis tipografas nubudo 3 savaites anksčiau – tad klimato kaitą matome akivaizdžiai. Ar galėjome ką nors padaryti, kad jie nepražystų ar nepabustų? Gal reikia gyventi su tuo, kas yra“, – svarstė V. Pranckietis.

Kaip veikti krizių fone?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ragino nepamiršti naujos realybės – krizė seka krizę. Be to, gyvename karo fone, tad reikia suprasti, kad žemės ūkiui finansavimas negali augti – finansų reikia gynybai.

„Net jei išsipildytų geriausias scenarijus, kad karas greitai baigtųsi, vis tiek  šalims reikėtų toliau papildyti arsenalus, pirkti ginkluotę, stiprinti armijas. Esant tokiai situacijai ES biudžetui taip pat  bus didelis spaudimas (...), teks pamiršti, jog ES parems dar labiau ir duos pinigų dar daugiau ten, kur ten pinigų jau šiandien trūksta“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Jis taip pat minėjo besitraukiančius sektorius ir mažėjančią gamybą, teigė, kad turėtų būti priimti sprendimai, leidžiantys normalizuoti konkurenciją, priminė pieno sektoriaus problemas.

LŪS vadovas akcentavo būtinybę mažinti administracinę naštą, biurokratinius reikalavimus, kurie jei nekainuoja tiesiogiai, tai ilgainiui vis tiek didina savikainą.

R. Juknevičius priminė LŪS poziciją, kad dabar taikomos aplinkosauginės priemonės yra labai brangios. „Klausimas, ar jos pasiekė rezultatą pagal išleistų pinigų kiekį  ir šioje vietoje tikiuosi, kad naujoji politika remsis tuo, kad bus padaryta analizė ir išvados“, – kalbėjo žemdirbių atstovas.

„Pagrindinis dalykas – turint tokią geopolitinę situaciją, pinigų teks užsidirbti, o norint juos uždirbti, šalių politika turės keistis, kad kreiptų dėmesį į gamybą, jos stiprinimą, konkurencingumo didinimą. Uždirbę pinigų kaime spręsime ir socialines, ir ekonomines problemas“, – ateities perspektyvas piešė R. Juknevičius.

Žemės ūkio rūmų atstovai siūlė neužmiršti pagalvoti ir apie tuos, kurie nebeturės veiklos kaime, kuo juos reikės užimti, teigė, kad ateitis turėtų suktis ne apie žemę, o apie žmones.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ragino neužsiimti tuo, kas nėra žemės ūkio politika ir teigė pasigendantis nuorodų į ES sutarties 39 straipsnio punktų, kalbantį, kad našumas turėtų būti didinamas gerinant išteklių naudojimą ir racionalų darbo jėgos naudojimą.

Jis skaičiavo, kiek mokesčių sumoka stambūs ūkiai. Priminė, kad Lietuvos žemės ūkis – viena iš teigiamą eksporto balansą turinčių šakų, o pinigus reikia uždirbti daugybei sričių. „Kuo daugiau išvešime žemės ūkio ir maisto produkcijos, tuo būsime turtingesni. Jei mes manome, kad esame pakankamai turtingi – galime sau leisti bet ką“, – apie būtinybę veikti ir stiprinti žemės ūkį kalbėjo E. Pranauskas.

Prie bendresnių ar išsamesnių diskusijų apie BŽŪP po 2027 m., matyt, dar bus grįžta ne kartą ir įvairiais formatais. Diskusijas su socialiniais partneriais šia tema žadėjo ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos