Vilnius. Europos Sąjungai pradėjus konsultacijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), daugelis Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovų sutaria, kad šiuo metu šaliai itin svarbu surasti bendrą poziciją ir vėliau dėl jos aktyviai derėtis. Tačiau dalis pripažįsta ir tai, kad šių derybų laikas Lietuvai labai nepalankus.

„Mums svarbiausia, kad tiesioginės išmokos visoms šalims būtų vienodos. (...) Diskusijos pradėtos. Jau buvo vienas ES Žemės ūkio ministrų tarybos posėdis, kuriame aptarėme BŽŪP bendrąsias gaires po 2020 metų. Jeigu vertintume apibendrintai, tai panašu, kad niekas nenori kardinalių pokyčių. Norima išlaikyti du politikos ramsčius - tiesiogines išmokas ir struktūrinę paramą", - Seime surengtoje diskusijoje apie BŽŪP po 2020 metų trečiadienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Jo teigimu, atsiranda svarstymų ir dėl trečiojo ramsčio - rizikų valdymo instrumentų, nes pieno kvotų panaikinimas ir pieno krizė parodė, kad tokius mechanizmus ES turėti - labai svarbu.

Daugelio šalių pozicija, kuri svarbi ir Lietuvai - ūkininkų derybinių galių stiprinimas. „Lietuvoje kooperacija - išskirtinai menka. Nė vienos ES šalyje nėra tokios kooperacijos, vadinasi, mūsų ūkininkų derybinės galios yra dar mažesnės. Mums palanku, kad ES apie tai kalba, kad yra siūlymų, jog ir BŽŪP finansiniai instrumentai tai atspindėtų", - kalbėjo B. Markauskas.

Ministro Broniaus Markausko (kairėje) teigimu, Lietuva sieks vienodų tiesioginių išmokų visos ES žemdirbiams

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad diskusijose dėl BŽŪP ateities daug dėmesio skiriama politikos supaprastinimui, kad būtų aiškesnis administravimas, mažiau kontrolės. Jau ir dabar, viduryje šio paramos laikotarpio, persvarstoma esama tvarka ir tikimasi, kad bus pasiūlyti tam tikri supaprastinimai. Ministro teigimu, kad visa tai įvyktų, teks visiems įdėti daug pastangų.

Tiek jis, tiek dalis kitų konferencijos dalyvių akcentavo, kad BŽŪP po 2020 m. formavimas ir derybos dėl Lietuvos pozicijos vyksta sudėtingu ir nepalankiu metu. Didelės įtakos būsimiems sprendimams gali turėti „Brexit", prezidento rinkimai Prancūzijoje bei parlamento rinkimai Vokietijoje.

„Kalbant apie Bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 metų lieka labai daug neatsakytų klausimų. Dėl britų pasitraukimo iš ES sumažės visos bendrijos, o kartu ir Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetas. Antra, rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje, t. y. šalyse donorėse, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso Bendroji žemės ūkio politika. Neaiškumų yra daug", - kalbėjo B. Markauskas.

Kad Lietuvai derėtis bus sudėtinga, pritarė ir žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, primindamas, kad galutinį rezultatą lemia daug sudedamųjų: ne tik išvardytosios priežastys, bet ir rinkimai, pokyčiai Europos Parlamente bei Komisijoje, šalių pirmininkavimas.  O visų pirma reikia, kad atsirastų ES daugiametės finansinės perspektyvos pasiūlymas. Po jo judės ir sprendimai dėl BŽŪP.

Ministro teigimu, Lietuva ketina kalbėtis su Višegrado šalimis - Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija - dėl bendros pozicijos. Tikimasi, kad prie jų galėtų jungtis ir Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Slovėnija, suformuodamos stambesnį derybinį bloką. Tai, kad Lietuvai reikia ieškoti partnerių, su kuriais kartu galėtų pateikti vieningą poziciją, akcentavo ir  parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

B. Markauskas atkreipė dėmesį, kad Bendrojoje žemės ūkio politikoje savo vietą turės surasti ir eksporto skatinimas. „Viena yra užauginti, kita - perdirbti, pagaminti ir eksportuoti. Mes turime ir galime auginti daugiau, turime ir galime perdirbti daugiau. Lietuvos bėda, kad grūdus eksportuojame kaip žaliavą. Mums reikia eksportuoti produkciją. Turime tai daryti ir aišku, tam reikalingas eksporto skatinimas", - susirinkusiems diskusijos dalyviams kalbėjo ministras.

B. Markauskas ir R. Taraškevičius ragino žemės ūkio sektoriaus bendruomenę aktyviai dalyvauti Europos Komisijos paskelbtose viešosiose konsultacijose, kurių analizei EK ketina skirti daug dėmesio. Savo nuomone kiekvienos ES šalies žemdirbiai bei kiti sektoriaus atstovai gali pareikšti užpildydami klausimyną.

Socialinis aspektas: grėsmę kelia emigracija

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas atkreipė dėmesį, kad BŽŪP yra orientuota ne tik į išmokas, bet ir turi ir socialinį aspektą. „Nėra taip lengva suderinti socialinę orientaciją į smulkiuosius, šeimos ūkius ir gamybos skatinimą, konkurencingumo stiprinimą. Šitie klausimai gana subtilūs. Kiek žinau, savivaldoje aštriai diskutuojama, kuria puse turime eiti, kaip visa tai suderinti", - kalbėjo A. Stančikas.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės, labai svarbus yra demografinis-socialinis aspektas, kad kaimas liktų gyvybingas

Socialinį aspektą savo pranešime akcentavo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė. Ji linkėjo, kad derybose dėl BŽŪP nebūtų susitelkta vien į išmokų dydžio suvienodinimo problemą. Anot jos, svarbu ne tik tai, kiek bus išmokėta, bet ir mechanizmas, kaip tai bus padaryta.

Pasak LAEI direktorės, viena iš problemų - tvarumas. „Lietuvos augimas tiek žemės ūkio, tiek kitose srityse yra netvarus dėl staigiai mažėjančio gyventojų skaičiaus. Mes turime demografinę krizę. (...) Tendencijos neramina ir reikia apie tai galvoti", - sakė R. Melnikienė.

„Lietuvos kaimas baigia išsibėgioti - kas į stambius miestus, kas į užsienį. Jeigu mes nepriimsime svarbių sprendimų šiandien arba rytoj, nebus ką svarstyti apie 2020 metus", - sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas replikavo, kad demografinė padėtis skirtinguose regionuose gana nevienoda: „Tuose kaimuose, kur viskas padaryta, sutvarkyta - ir vaikų pilna, ir žmonių, ir namai gražūs ir darbo vietų yra". Tačiau ir jis kalbėjo, kad BŽŪP būtų galima laikyti sėkmingai įgyvendinta, jei būtų ne tik deramas uždarbis, patrauklus sektoriaus įvaizdis, bet ir garantuotas kartų atsinaujinimas.

Tuo tarpu šnekėdamas apie BŽŪP po 2020 m. kryptį, J. Talmantas pritarė pozicijai, kad politika turi būti maksimaliai paprasta, aiškiai suprantama, lanksti, moderni, netrukdanti, o padedanti ūkininkaujant deramai uždirbti, užtikrinanti vienodas konkurencines sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį, kad visų kaimo problemų neįmanoma spręsti tik per BŽŪP. Jo teigimu, čia susipina ir aplinkosauga, ir socialiniai reikalai, ir keliai. Ir viskam vien kaimo rėmimo programa pagelbėti negali, svarbu prisiminti, kad tam yra Sanglaudos, socialinių reikalų ir kiti fondai.

Tad ir  sprendžiant dėl BŽŪP po 2020 m., anot J. Sviderskio, įsivertinus, kiek yra tikrai gyvybingų ūkių, reikia galvoti, ar politika turi būti orientuota palaikyti gyvastį kaime, ar palaikyti gamybą. Jis ragino prisiminti, kad stambūs ūkiai ir bendrovės kaime sukuria darbo vietas, moka mokesčius, smulkesniems galbūt galėtų pagelbėti kooperacija. „Mes su tomis tiesioginėmis išmokomis tikrai neišmaitinsim visos Lietuvos, o jei vieniems duodami daugiau nuskriausim kitus - nebus jokios pažangos", - sakė J. Sviderskis.

J. Sviderskis priminė, kad problemų sprendimų visų pirma reikia ieškoti vietoje, o ne iškart jas kelti ES institucijose. Bendra pozicija itin svarbi ir derantis dėl BŽŪP po 2020 metų: „Dar vienas blogumas, kad dažnai išeiname ne su vienoda nuomone, nesusitarę, nepadarę namų darbų"

Tai, kad būsimajame BŽŪP voke lėšos gali būti skirtos ne tik žemės ūkiui, priminė ir Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis. Pasak jo, būsimosios BŽŪP tikslas bus ne tik apsirūpinimas maistu, bet ir keletas kitų tikslų. Į voką „kėsinasi aplinkosaugininkai - tiek institucinės struktūros, tiek nevyriausybinės organizacijos, sakydamos, kad žemės ūkiui 40 proc. bendro ES biudžeto yra per daug". Todėl nelaukti lėšų perskirstymo, o susitarti ir siūlyti, kad būtent žemės, miško savininkas, ūkininkaujantis turėtų teikti visuomenei gamtosaugos ir būtinas darniai plėtrai paslaugas visuomenei, už tai gaunant deramą atlygį.

Kad svarbi ne tik bendra Lietuvos pozicija dėl BŽŪP, bet ir tinkamas jos komunikavimas visais įmanomais kanalais, strategija, kaip bus siekiama savo tikslų, susirinkusiai auditorijai akcentavo advokatas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vytautas Šenavičius.

Nors diskusija buvo apie BŽŪP po  2020 metų, kalbos daug kartų krypo ne tik apie tai, kas bus rytoj, bet ir apie šiandienos problemas. Buvo iškelta ir ūkininko sąvokos problematika, klausta dėl paramos skyrimo naudotai žemės ūkio technikai įsigyti, grįžta prie dabartinės paramos administravimo, ūkininkų kontrolės problemų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas po diskusijos imasi iniciatyvos parengti rezoliuciją, kuri galėtų būti pagrindas deryboms. Pasak A. Stančiko, derybos dėl BŽŪP jau yra intensyviai prasidėjusios, laiko mažai. „Faktiškai belikę šie metai, kai mes turime viską sudėlioti. Toliau - tik štrichavimas, o pagrindinis paveikslas, ko gero, bus nupieštas šiais metais", - sakė A. Stančikas.

MŪ inf.