Briuselis. Laukdami, ką dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir jos biudžeto praneš Europos Komisija, Europos žemdirbiai susirinko į simbolinę eiseną ir taip siuntė žinutę, jog BŽŪP būtinas atskiras biudžetas. Eisenos organizatoriai – „Copa-Cogeca“ ir Belgijos ūkininkų sąjunga.

Eisena popiet pajudėjo nuo Europos Parlamento iki Europos Komisijos, iš kurios vis dar tebelaukiamas pranešimas dėl ilgalaikio ES biudžeto. Socialiniuose tinkluose svarstoma, kad oficialūs pranešimai gali pasirodyti šįvakar arba net ketvirtadienį ryte.

„Europa susiduria su daug išbandymų: nuo geopolitinio nestabilumo, ekonominio ir teisinio neapibrėžtumo iki klimato kaitos bei kintančios pasaulinės prekybos. Tokiame kontekste viena dalykas yra aišku – maisto saugumas yra nacionalinio saugumo dalis.

Kitaip tariant, be stipraus žemės ūkio sektoriaus Europos Sąjunga negali užtikrinti tikros strateginės autonomijos. O šio saugumo pagrindas – tvirta, bendra ir tinkamai finansuojama BŽŪP“, – teigiama „Copa-Cogeca“ pranešime žiniasklaidai.

Eisenos organizatorių teigimu, jei neliks dabartinio atskiro dviejų ramsčių BŽŪP biudžeto ir jis bus sujungtas su kitais ES fondais, susilpnės bendroji rinka, sulėtės būtinos investicijos ir padidės nelygybė tarp valstybių narių.

„Be to, tai keltų grėsmę ūkininkų pajamoms, tvarumui ir visos maisto tiekimo grandinės stabilumui tiek ES viduje, tiek už jos ribų. (...) Visos būtinos pertvarkos žemės ūkyje – aplinkosauginė, skaitmeninė ir ekonominė – gali būti įgyvendintos tik užtikrinus pakankamą finansavimą“, – pabrėžiama „Copa-Cogeca“ pranešime žiniasklaidai.

Ūkininkai nori atkreipti EK dėmesį į tai, kad jeigu nebus aiškios biudžeto eilutės žemės ūkiui, viskas gali sugriūti kaip kortų namelis. Tą patį jie pabrėžė ir gegužę, kai Briuselyje ir savo šalyse dėl to paties rengė protesto akcijas.

Trečiadienį popiet „Copa-Cogeca“ socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad vos per kelias savaites jų peticiją pasirašė daugiau kaip 6 000 organizacijų iš visos Europos. „Jų žinia aiški. Tai – gilus, augantis susirūpinimas ir didėjantis pyktis dėl to, kad esame ignoruojami, nors esame Europos (maisto) saugumo pagrindas“, – rašė protesto organizatoriai.

Jie pabrėžė, kad šiandien eisena suorganizuota tam, kad būtų pasipriešinta „istorinei klaidai“ ir tai, kad šiandien gali būti pakenkta BŽŪP pamatams. „Kol nuimamas derlius ir daugelis užsiėmę laukuose, Komisija nusprendė, kad atėjo tinkamas laikas panaikinti BŽŪP, slepiant biudžeto mažinimą ir prisidengiant tariamu administraciniu supaprastinimu“ – teigia „Copa-Cogeca“.

Proteste dalyvaujantis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas portalui manoūkis.lt sakė, kad į eiseną yra susirinkę daugiau kaip 350 žmonių. „Nepasitenkinimas yra didelis, bet iš esmės ūkininkai protestuoja net ne už save, o už vartotojus – tuščiais pilvais mes niekur nenueisime, o juk BŽŪP iš esmės ir buvo sukurta vartotojams“, – apie tai, kad stabilus ir stiprus žemės ūkis svarbus visai Europai kalbėjo E. Pranauskas.

Šįkart protestas įspėjamasis, be traktorių, laužų, nes, anot E. Pranausko, kol nėra oficialaus EK pranešimo apie būsimą BŽŪP, viskas remiasi tik gandais. Tačiau jei prognozės ir gandai apie vieną, bendrą ES megafondą ir naikinamus BŽŪP ramsčius išsipildys, labai tikėtina, kad protestai kartosis ir kitokiomis formomis.

Pasak E. Pranausko, nėra aiškios priežasties, kodėl norima grįžti atgal, kai kaimo plėtra jau yra išsikristalizavusi ir turi savo uždavinius. „Svarbiausia, kad tokiu atveju keičiasi visa ta žemės ūkio politika, kuri nuo 1962 m. buvo lyg visą Europą rišantis raištis, nes tai buvo pagrindinės ES išlaidos ir užtikrino sotų europiečių gyvenimą“, – apie visą ES žemės ūkį galintį supurtyti sprendimą kalbėjo E. Pranauskas.

Anot jo, jei atsirastų bendras ES fondas, jis ir nacionaliniu lygmeniu būtų bendras, o tada jau pačios šalys narės turėtų skirstyti, kiek kam tenka. Tokiu atveju, anot E. Pranausko, siekis suvienodinti išmokas ir Lietuvai pasiekti ES vidurkį taptų dar sudėtingesnis, galiausiai nebeliktų ir atskiro Strateginio plano žemės ūkiui – jis būtų bendras visai Lietuva ir čia vėl daug klausimų, kas jį rengtų ir kaip pavyktų žemės ūkiui išlaikyti pozicijas.