Briuselis / Vilnius. Paskelbtas Europos Sąjungos (ES) daugiamečio biudžeto siūlymas kelia šalių narių aistras: džiugesio nedaug, ypač kai kalbama apie žemės ūkio finansavimo pokyčius.

Vokietijos vyriausybė netruko pareikšti prieštaravimą, teigdama, kad ES biudžeto didinimas dabar yra nepriimtinas, nes visos valstybės narės deda dideles pastangas konsoliduoti savo nacionalinius biudžetus.

Kritiką dėl pasiūlyto biudžeto dydžio išreiškė ir Nyderlandų finansų ministras, pareikšdamas, kad jo šalies finansinis indėlis į ES jau ir dabar yra didelis. Anot jo, reikia sutelkti dėmesį į tai, kaip racionaliau panaudoti esamas lėšas, o ne kad ES gali išleisti daugiau, rašo „Reuters“.

Panašią poziciją išsakė ir Švedijos vyriausybė, teigdama, kad didesnis biudžetas problemų neišspręs ir protingiau reikia naudoti esamus išteklius. Švedija pabrėžė ir tai, kad niekada nesutiks su tuo, kad ES lėšos atitektų šalims, negerbiančioms pagrindinių demokratijos principų.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri's Orpo'sas pasiūlytą 2 trilijonų ES biudžetą taip pat vadina per dideliu ir mano, kad narystės mokesčiai neišvengiamai augs. Šalis pasisakė už tai, kad biudžetą galima didinti nuosaikiai, tačiau tik tuo atveju, jei lėšos bus nukreiptos gynybai.

P. Orpo teigimai vertina paramą Ukrainai, tačiau primena, kad „tai negali vykti mūsų pačių būtiniausių išlaidų sąskaita“, rašo Suomijos visuomeninis transliuotojas yle.fi.

Vengrija netruko pareikšti kritikos pavadindama siūlymą „Ukrainos biudžetu“ ir ragino jį atsiimti bei parengti naują, daugiau dėmesio skiriant Europos žmonių ir ūkininkų interesams.

Prancūzijos ministras Benjamin'as Hadad'as sakė palankiai vertinantis naują daugiametę finansinę programą (DFP), tačiau pabrėžė, kad Briuselyje gins konkurencingumą, ūkininkų pajamas, Europos perginklavimą.

Nevienareikšmiškai vertinant biudžetą nemaža dalis ES įstatymų leidėjų teigia, kad nepaliekama pakankamai lėšų anksčiau įvardintiems prioritetams, tokiems kaip žemės ūkis ar prisitaikymas prie klimato kaitos.

EP narys iš Italijos Dario Nardella iškart tikslinosi, ar jis teisingai viską suprato ir kur tada čia ta įvardijama žemės ūkio sėkmės istorija, nes jam numatomi 300 mlrd. Eur tikrai nėra daugiau nei dabar esantys 386 mlrd. Eur, rašo „Politico“.

Lietuvos deleguoti Europos parlamento nariai pateiktą DFP siūlymą vertina skirtingai. Pasak Pauliaus Saudargo, akcentai sudėlioti teisingai – gynyba, konkurencingumas, inovacijų ir įgūdžių atotrūkio mažinimas, numatytas rezervas krizėms. Tačiau nerimą kelia tai, kad norima suteikti daugiau galių valstybėms narėms – tai gali sukelti jų tarpusavio konkurenciją, didesnės gali įgyti daugiau įtakos.

Petras Auštrevičius teigiamai vertina tai, kad EK nebeignoruoja tikrovės ir supranta, kad investicijos į Europos konkurencingumą ir gynybą yra kertinės.

Virginijus Sinkevičius pozityviai mato EK stipresnės atskaitomybės siekį ir mano, kad labai svarbu, jog ES valstybės turėtų daugiau laisvės spręsti, kokioms sritims nori skirti finansavimą.

Tai, kad Komisija atsižvelgė į naujus geopolitinius prioritetus – gynybą ir konkurencingumą – vertina ir Rasa Juknevičienė, o Dainius Žalimas mano, kad numatyta ilgalaikė 100 mlrd. Eur paramą Ukrainai yra svarbus žingsnis, tačiau gerokai per mažas ateinančiai septynerių metų perspektyvai.

Vytenis Andriukaitis teigia, kad pateiktas biudžetas neatsako į nei vieną klausimą, o pasiūlymas dėl nacionalinių vokų, į juos įtraukiant daug apibrėžtų sričių, apskritai yra diskutuotinas bei „laidoja bendruomenės metodą, o vyriausybinį metodą padaro stipriu“.

Pasak Aurelijaus Verygos, pirmasis įspūdis po biudžeto pateikimo yra slogus, nes išsipildė nuogąstavimai dėl kelių fondų sujungimo į vieną, įskaitant ir žemės ūkio finansavimą. Be to, BŽŪP lėšos mažėtų apie 30 proc.

Anot jo, sunku rasti atsakymą, kodėl kalbama apie lėšų mažinimą žemės ūkiui, kai tuo pačiu metu kyla įvairūs reikalavimai, susiję su aplinkosauga. Jis sutinka, kad investicijos į klimatą ir biologinę įvairovę yra labai svarbios, tačiau ragina nepamiršti, kad ir kitos sritys, pavyzdžiui, žemės ūkis yra ne mažiau susijusios su saugumu nei energetika.

Pasak A. Verygos, lėšų apjungimas į didesnes „kišenes“ gali tapti puikiu pretekstu visą atsakomybę už investicijas į svarbias sritis perkelti valstybėms, tuo pat metu keliant riziką, kad ES praras strateginį matymą.

Lietuvos Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) EK pateiktą pasiūlymą įvardija kaip esantį toli nuo to, ko reikalavo Lietuvos ir daugumos kitų ES šalių žemės ūkio ministrai.

„Kol kas nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai. Taip pat nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES valstybių narių, ar išpildytas pažadas atsižvelgti į mūsų – kaip ES rytinio pasienio regiono – specifiką ir daugelį kitų aktualių klausimų“, – teigia ŽŪM, pabrėždama, kad DFP bus dar nagrinėjama ES Taryboje, Europos Parlamente, tad galutinis rezultatas dar gali keistis.