Briuselis. Europos žaliasis kursas, kuriuo bus siekiama sumažinti klimato kaitos padarinius, ūkininkams kelia nemažai klausimų ir vienas svarbiausių – ant kieno pečių guls jo finansavimas.

Baigiantis Lietuvos ūkininkų protesto akcijai prie Europos Parlamento Briuselyje, ją organizavusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovus priėmė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Susitikime ir kalbėta apie Europos žaliąjį kursą, BŽŪP ir reikalavimus ūkininkams. LŽŪT tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad Baltijos šalių žemdirbiai labai susirūpinę, kad augančios ES Žaliojo kurso ambicijos ir klimato kaitos klausimai nėra suderinti su tinkamu BŽŪP finansavimu.

Iš V. Sinkevičiaus lūpų P. Puskunigis sako išgirdęs žemės ūkio komisaro Janušo Vojciekovskio (Janusz Wojciechowski) ketinimą nepritarti žaliajam kursui, jeigu už tai žemdirbiams nebus atlyginta. „Daugelis dalykų suplakta į krūvą ir ne visi Europos Parlamento nariai bei mes patys dar susigaudome, kas vyksta dėl žaliojo kurso. Esminis dalykas – žaliajam kursui reikalingos lėšos ir visos šalys, be abejo, jas skirs. Jeigu Lietuva neskirs, mūsų žemės ūkis eis žemyn“, – nerimavo P. Puskunigis.

Labai svarbus klausimas, aptartas su V. Sinkevičiumi, buvo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo. Bandyta aiškintis, ar pagal ES teisės aktus žemdirbiams užkraunama pareiga vien tik mažinti šiltnamio dujų emisijas, ar vis tik būtina atsižvelgti į tai, kad žemės ūkyje sukaupiami reikšmingi anglies kiekiai, todėl emisijų mažinimo užduotys turi būti keliamos, įvertinant CO₂ emisijų ir kaupimo balansą žemės ūkyje.

„Eurokomisaras išreiškė poziciją, kad CO₂ emisijos ir kaupimas turi būti balansuojamas. Neigiamas (kai daugiau sukaupiama) CO₂ balansas įmanomas tik moderniuose ūkiuose, kur naudojamas tikslusis ūkininkavimas“, – kalbėjo P. Puskunigis, pridūręs, kad visi sutinka, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas reikia mažinti, būtina išsaugoti planetą, bet ne bankrutavusio Lietuvos žemės ūkio sąskaita.

Gyvulininkystės ūkiuose jau ne vienus metus taikomi subalansuoti racionai, su įvairiais biologiniais preparatais, kurie gerina pašarų panaudojimo efektyvumą, o tuo pačiu mažina CO₂ išsiskyrimą. O organinės trąšos – mėšlas – yra geriausia alternatyva cheminėms trąšoms.

„Jau sukurta daugybė technologijų, pasaulis dirba tuo klausimu, Jungtinėse Valstijose užpatentuota bioorganinių trąšų gamyba – tai visiškai naujas dalykas, kai kurios šalys jas jau naudoja“, – apie galimybes ūkininkauti tausojant gamtą, nemažinant gyvulininkystės, kalbėjo P. Puskunigis. 

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis daug CO₂ ir absorbuoja, todėl, kalbant apie CO₂ mažinimo kiekius žemės ūkyje, į tai reikėtų taip pat atsižvelgti.

Reikalavimais, kuriuos žemdirbiai turės vykdyti, kad išsaugotų gamtą, itin piktinosi Biržų rajono ūkininkė Vaidutė Stankevičienė. „Sako, mažinkite gyvulių skaičių. Ar tie, kurie tai siūlo, supranta, ką kalba? Turime didinti gyvulių skaičių, kad turėtume organinių trąšų, kad laukus tręštume natūraliu mėšlu, o ne cheminėmis trąšomis“, – iš tribūnos Briuselyje rėžė pieno ūkio savininkė.

MŪ inf.