Kaunas, vasario 24 d. Baltijos šalių problematikos iškėlimas ir akcentavimas Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų COPA-COGECA dokumente dėl Bendrosios žemės ūkio politikos gali tapti rimtu argumentu Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikams derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų po 2013 metų.

Preliminarioje Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų reakcijoje į Europos Komisijos teisinius pasiūlymus dėl BŽŪP įrašyta, kad būtinos tolesnės derybos dėl tiesioginių išmokų perskirstymo, nes tiesioginių išmokų už hektarą lygis priešingu atveju vis dar bus ženkliai žemesnis už ES vidurkį keliose ES šalyse, o ypač Baltijos valstybėse.

Baltijos šalių problematikos akcentavimas tarptautiniame dokumente tapo įmanomas glaudžiai bendradarbiaujant šio regiono žemdirbiškoms organizacijoms. Lietuvai COPA-COGECA organizacijose Briuselyje atstovauja Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai ir asociacija „Kooperacijos kelias".

„Tai labai mažas pirmas žingsnis, siekiant palankesnių sąlygų mūsų žemdirbiams ir didesnių tiesioginių išmokų. Tai pagrindas tolesnėms deryboms", - apie Baltijos problematikos akcentavimą vakar surengtoje konferencijoje kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Mums pavyko pasiekti, kad ES šalių žemdirbiškų organizacijų lygmenyje būtų laikomasi Lisabonos sutartyje įtvirtintų nuostatų ir vertybių: demokratiškumo, nediskriminavimo, sanglaudos, lygiateisiškumo. Iki tol buvo nepaisoma Lisabonos sutarties dvasios, Baltijos šalims nebuvo leista įkelti savo problematikos į bendrąjį COPA-COGECA dokumentą", - komentavo situaciją Žemės ūkio bendrovių asociacijos vicedirektorius Eimantas Pranauskas.

„Mūsų argumentai buvo labai pagrįsti - COPA-COGECA faktiškai jau nebegalėjo atmesti fakto, kad nieko nedarant Baltijos šalių žemdirbių išmokos liks pačios mažiausios, o skirtumas tarp šalių, gaunančių didžiausias ir mažiausias išmokas, matuojamas net ne procentais, o kartais. Tai, kad mes kalbėjome ne apie išmokų didinimą Baltijos šalims, bet apie principinę nuostatą - nediskriminuoti atskirų šalių, būtinybę vienodinti išmokas visose šalyse - buvo svarus argumentas", - pabrėžė spaudos konferencijoje Ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

Spaudos konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad parama žemės ūkiui nėra savitikslis dalykas, visų pirma tai rūpinimasis vartotojais, todėl dėl paramos aktyviau turi kovoti ne vien žemdirbių organizacijos, bet ir valdžios institucijos, parlamento nariai ir europarlamentarai.

MŪ inf.