Berlynas/Kaunas. Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos požiūris dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo sutampa. Baltijos šalys palaiko Moldovos integraciją į Europos Sąjungą.

Šios temos aptartos Berlyne vykstančios parodos „Žalioji savaitė“ dvišaliuose susitikimuose.

Pasak ministro I. Hofmano, apie išmokas daugiausia kalbėta su Latvijos žemės ūkio ministru Armands‘u Krauze. „Kalbėjomės apie BŽŪP, naująjį programavimo laikotarpį ir tiesiogines išmokas. Turime bendrą požiūrį ir kryptį, mūsų pozicijos turi daug sąlyčio taškų“, – portalui manoūkis.lt susitikimą komentavo ministras I. Hofmanas.

Latviai akcentavo, kad labai svarbu jau dabar suderinti pozicijas, kad būtų sulaukta Baltijos šalių ir Lenkijos žemdirbiams palankių sprendimų, nes per artimiausius metus planuojama nauja ES žemės ūkio finansinė perspektyva. Ministras A. Krauze taip pat siūlo pasirašyti bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą dėl teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai suprogramuoti vieni mažiausių tiesioginių išmokų lygių ES, vidutinis jų dydis 2027 m. sieks 215 Eur/ha (79,4 proc. ES vidurkio), Lenkijoje vidutinis tiesioginių išmokų dydis sieks  224,2  Eur/ha (82,8 proc. ES vidurkio).

Suvienodimui pritaria ir Lenkija

Tiesioginių išmokų suvienodinimas buvo pagrindinė I. Hofmano ir Lenkijos žemės ūkio  ir kaimo plėtros ministro Czesław‘o Siekierski‘o susitikimo tema. Lenkija ši pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai.

Per susitikimą I. Hofmanas akcentavo, kad tiesioginių išmokų suvienodinimas yra abiejų šalių rūpestis, jis atkreipė dėmesį į būtinybę paprastinti ES paramos administravimą.

„Išmokos Lenkijoje nesiekia ES vidurkio. Lenkai stipriai palaiko mintį, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos. Nors Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija negalės tiesiogiai turėti įtakos tokiems sprendimams, tačiau labai svarbu, kad ir Lenkija, ir Baltijos šalys laikosi bendros pozicijos (...) Lenkija – ne tik mūsų artimiausia kaimynė, bet ir patikima, stipri partnerė“, – žurnalistams kalbėjo I. Hofmanas.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czesław‘as Siekierski‘s ir ministras Ignas Hofmanas sutinka – tiesioginės išmokos turi būti suvienodintos

Lietuvos ir Lenkijos ministrai sutarė, kad žaliojo kurso tikslų siekimas neturėtų tapti nepakeliama našta žemdirbiams.

Ministrai aptarė ES ir „Mercosur'o“ prekybos susitarimą, Ukrainos integracijos į ES perspektyvas. Anot I. Hofmano, Lenkija teigia, kad svarbu padėti Ukrainai, o dėl „Mercosur'o“ pasisako prieš.

Cz. Siekierski‘o žodžiais, Europa turi savo „Mercosur'ą“ – Ukraina yra stipri žemės ūkio šalis, galinti eksportuoti daug produkcijos, tad jos integracija bus iššūkis visai Europos Sąjungai.

Gali tekti perprojektuoti išmokų sistemą

Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad šios šalies Vyriausybė siūlo peržiūrėti europinių išmokų sistemą ir naujuoju paramos laikotarpiu atsisakyti tiesioginių išmokų už plotą, o paramą skirstyti remiantis principu „viešieji pinigai už viešąsias paslaugas“, pavyzdžiui, už išmatuojamą indėlį į aplinkosaugą.

Pasak I. Hofmano, šia tema metai iš metų diskutuojama ir Lietuvoje, tik iš kitos pusės, t. y. kalbant sofos ūkininkus. „Kaip juos užkardyti, kad paramą gautų tie, kas gamina produkciją. Tad taip, toks būdas, galbūt, būtų geras, bet kaip tai įgyvendinti? Tai nebus paprasta“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Dėmesys Moldovos integracijai

Penktadienio dvišaliuose susitikimuose daug dėmesio skirta būsimai Moldovos integracijai į ES. „Šalis turi tokį tikslą iki 2030 m., bet tuo pačiu turi ir daug nacionalinių problemų, kurias reikėtų išspręsti“, – apibendrindamas sakė I. Hofmanas.

Naujai paskirtoji Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministrė Ludmila Catlabuga (Liudmila Katlabuga) per susitikimą dėkojo Baltijos šalims už bendradarbiavimą. Anot jos, dalijimasis žiniomis ir patirtimi padeda Moldovai integruotis.

Politiniame forume priimtas komunikatas

Kaip minėta, nors parodoje vyko daug dvišalių, įvairių formatų susitikimų, šeštadienį daugiau nei 60 šalių žemės ūkio ministrai bei tarptautinių organizacijų atstovai susitiko Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA).

Čia diskutuota apie tai, kaip ūkininkauti kuriant tvarią bioekonomiką, kaip apsirūpinti maistu, atsižvelgiant į galimas grėsmes ir krizes. Po forumo buvo priimtas bendras komunikatas, atspindintis šalių įsipareigojimus skatinant tvarią žemės ūkio gamybą.

Pasak I. Hofmano, Lietuva taip pat gali reikšmingai prisidėti prie komunikato įgyvendinimo. Anot jo, visų pirma reikėtų skatinti vietinę tvarios biomasės gamybą ir naudoti ją atsinaujinančiai energijai, medžiagoms bei kitoms reikmėms, išlaikant prioritetą maisto gamybai ir aplinkos išsaugojimui.

Taip pat svarbu sukurti mechanizmus, leidžiančius suderinti žemės ir kitų išteklių panaudojimo interesus tarp skirtingų sektorių (pavyzdžiui, žemės ūkio ir bioenergijos), plėtoti ir skatinti klimato kaitai atsparias bei anglies dioksidą neutralizuojančias technologijas, įskaitant regeneracinį, tikslųjį ūkininkavimą ir agroekologiją. Prie keliamų tikslų būtų prisidėta ir gerinant dirvožemį, plėtojant jo degradaciją mažinančias praktikas.