Vilnius. Dauguma europinių lėšų panaudojimo žemės ūkyje klaidų yra susijusios su tuo, jog ES paramos priemonių įgyvendinimo taisyklės yra sudėtingos, nepakankami institucijų administraciniai gebėjimai, tyčiniai pareiškėjų veiksmai. Dažniausia klaida - perdėtas žemės ploto deklaravimas, teigė Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė.

Audito Rūmų narė pabrėžė, jog labai svarbu tinkamai supaprastinti įgyvendinamas Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kaimo plėtros priemones, tačiau labai svarbu ir tai, kad būtų pasiekti numatytieji tikslai, sukurta tam tikra pridėtinė vertė, o  pasiekti tą aukso vidurį tarp priemonių supaprastinimo ir siekiamų rezultatų sudėtinga. „Svarbiausia pasiekti į rezultatus orientuotą vartojimo kultūrą, galvoti, kaip atsipirks įgyvendinami projektai, ką jie sukurs, tačiau į tai dar tik einama", - akcentavo R. Budbergytė.

Apžvelgdama dažniausias ES žemės ūkyje padaromas klaidas, Audito Rūmų narė pastebėjo, jog jos dažniausiai susijusios su žemės ūkio paskirties žemės plotu. Itin paplitusi klaida yra perdėtas žemės ploto deklaravimas. Kompleksinio susiejimo reikalavimų pažeidimaibūdingi ketvirtadaliui visų operacijų.

„Jei valstybių narių institucijos panaudotų esamą informaciją, leidžiančią aptikti ir ištaisyti klaidas, įvertintas klaidų lygis žemės ūkyje prilygtų tik 2,5 proc., tuo tarpu siekia 3,6 proc. Kaimo plėtros srityje daugelio klaidų priežastis ta, kad buvo nesilaikoma tinkamumo reikalavimų, pirmiausia - agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, specialiųjų reikalavimų, taikomų investiciniams projektams, ir viešųjų pirkimų taisyklių. Jei valstybių narių institucijos panaudotų esamą informaciją, leidžiančią aptikti ir ištaisyti klaidas, įvertintas kaimo plėtros srities klaidų lygis būtų 2,0 proc. o ne 6,7  proc.", - pabrėžė Audito Rūmų narė.

Klaidų lygis, palyginti ES išlaidas 2012 ir 2013 m., nežymiai  mažėja. 2012 m. ES žemės ūkio srityje fiksuotas 3,8 proc. klaidų lygis, tuo tarpu 2013 m. - 3,6 proc. Atitinkamai kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos srityse fiksuotas 7,9 proc. ir 6,7 proc. klaidų lygis.

Audito Rūmų 2013 metų ataskaitą dėl Europos Sąjungos biudžeto vykdymo R. Budbergytė pristatė Žemės ūkio ministerijos vadovams. Audito Rūmuose Lietuvos atstovė kuruoja žemės ūkį, kaimo plėtrą, žuvininkystę, aplinką ir sveikatą.

Europos Audito Rūmai, audituodami ES biudžeto vykdymą, nepasisako apie atskiras Bendrijos šalis nares, jos į metinę ataskaitą patenka tik radus tipinių pavyzdžių, iliustruojančių pasikartojančias klaidas. Lietuva yra audituojama palyginti mažai, nes ir Europos pinigų srautai yra gana maži, palyginti su didžiosiomis valstybėmis. Be to, visi mokėjimai, projektai, kuriuos testuoja Europos audito rūmai, krinta atsitiktinės atrankos būdu. Tačiau, kaip pažymėjo Audito Rūmų narė, Lietuva bendrame ES šalių narių kontekste atrodo neblogai.

Viceministras Saulius Cironka pristatė viešniai naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, tiesioginės paramos priemones, pristatė Lietuvos poziciją dėl BŽŪP supaprastinimo ir valstybių narių didesnio savarankiškumo galimybių.

Pagal ŽŪM inf.