Briuselis. Naujoji Eurobarometro apklausa rodo, kad ES piliečiai labai vertina ūkininkus. 92 proc. europiečių teigia, kad ES žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbūs mūsų ateičiai, o 52 proc. mano, kad jie yra labai svarbūs.

Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų nurodo, kad ES finansinės paramos ūkininkams lygis, siekiant padėti stabilizuoti jų pajamas, yra teisingas. Lietuvoje taip manančių – 61 proc. apklaustųjų (28 proc. mano, kad ūkininkams subsidijos per mažos, o 5 proc. – per aukštos).

Iš visų šalių išsisikiria Malta, kurios net 48 proc. apklaustų piliečių mano, kad ūkininkams mokamos subsidijos per mažos. O štai net 36 proc. Danijos ir 35 proc. Nyderlandų piliečių mano, kad subsidijos yra per didelės.

Beveik 9 iš 10-ies (88 proc.) apklaustųjų pritaria, kad ES toliau mokėtų subsidijas ūkininkams už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą. Rezultatai taip pat rodo, kad 62 proc. sutinka, kad žemės ūkis jau labai prisidėjo prie kovos su klimato kaita.

Visuomenės informuotumas apie BŽŪP yra didžiausias nuo 2007 m. – 78 proc. respondentų teigia, kad žino apie ES BŽŪP.

Daugiau kaip 70 proc. respondentų sutinka, kad ES, įgyvendindama BŽŪP, atlieka savo vaidmenį tiekdama saugius, sveikus ir tvarius aukštos kokybės maisto produktus.

Dauguma ES piliečių mano, kad įgyvendindama BŽŪP ES atlieka savo vaidmenį nuolat užtikrindama stabilų maisto tiekimą (81 proc.).

Be to, maždaug 7 iš 10-ies respondentų sutinka, kad BŽŪP naudinga visiems Europos piliečiams, ne tik ūkininkams. Lietuvoje taip galvojantys respondentai sudarė 86 proc., Maltoje šis rodiklis taip pat 86 proc.

Teiginiui, kad BŽŪP naudinga visiems europiečiams, labiausiai nepritaria čekai ir prancūzai – tokią nuomonę išreiškė atitinkamai 30 ir 29 proc. apklaustųjų.

7 iš 10-ies europiečių taip pat mano, kad BŽŪP padeda tvariai valdyti gamtos išteklius (72 proc.), plėtoti mokslinius tyrimus ir skaitmeninius sprendimus žemės ūkio ir maisto sektoriams remti (71 proc.), taip pat stiprinti ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje (70 proc.).

Piliečiai mano, kad didžiausia BŽŪP nauda – investicijų ir ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas žemės ūkio ir maisto sektoriuose (70 proc.), pagalba kovojant su klimato kaita (70 proc.) ir pagrįstų maisto kainų užtikrinimas (69 proc.).

Daugiau kaip 6 iš 10-ies respondentų taip pat mano, kad BŽŪP padeda mažinti regioninius skirtumus (66 proc.) ir skatina jaunimą prisijungti prie žemės ūkio sektoriaus (63 proc.).

Kalbant apie prioritetus ir lūkesčius, didžioji dauguma respondentų atsakė, kad svarbu užtikrinti stabilų maisto tiekimą ES visą laiką (94 proc.), priimtinas maisto kainas vartotojams (92 proc.), tvarų gamtos išteklių valdymą (91 proc.) ir stiprinti ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje (90 proc.).

Dauguma europiečių sutinka, kad ES prekybos susitarimai sėkmingi, ir mano, kad jie yra labai naudingi ES žemės ūkiui ir vartotojams. 76 proc. sutinka, kad šiais susitarimais užtikrinamas rinkų įvairinimas ir žemės ūkio produktų tiekimas ES. Daugiau kaip 7 iš 10-ies mano, kad šiais prekybos susitarimais didinamas ES žemės ūkio produktų eksportas visame pasaulyje (73 proc.) ir kad jais skatinami ES darbo ir aplinkos apsaugos standartai, įskaitant gyvūnų gerovę žemės ūkio gamybai kitose šalyse (71 proc.).

Dauguma europiečių (56 proc.) pripažįsta ekologinio ūkininkavimo logotipą. Vis dėlto, kaip rodo apklausos duomenys, saugomos geografinės nuorodos ir saugomos kilmės vietos nuorodos logotipai galėtų būti plačiau pripažįstami.

***

Tai aštuntoji „Eurobarometro“ apklausa „Europiečiai, žemės ūkis ir BŽŪP“, atlikta visose 27 ES valstybėse narėse 2024 m. birželio 13–liepos 8 d. Apklausti 26 349 respondentai iš įvairių socialinių ir demografinių grupių nacionaline kalba. Apklausoje išsamiai apžvelgiamas europiečių požiūris į žemės ūkį ir BŽŪP.