Vilnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad aplinkos ministro nustatyta aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarka aukštesnės galios teisės aktų nuostatų nepažeidžia ir paliko šią tvarką galioti.

Tokį sprendimą LVAT priėmė  administracinėje byloje, kurioje pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Laima Mogenienė ginčijo aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką, kaip neatitinkančią tiek Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, tiek nacionalinių teisės aktų teisės principų.

Byloje keltas klausimas dėl aplinkos ministro patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 28, 29, 30, 31 punktų, kuriuose įtvirtintos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui ir aplinkos komponentams teršiant atliekomis apskaičiavimo taisyklės (žalos apskaičiavimo formulės, teršalų tarifai, koeficientai), tinkamumo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta, jog  žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką.

Taip pat įvertinus atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir kitų darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai, pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Teismas konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką – ne tik procedūras, bet ir ginčijamas formules, tarifus, koeficientus.

Taip pat pripažino, kad aplinkai padarytos žalos apskaičiavimas pinigine išraiška (praradimų piniginės vertės metodo taikymas) savaime nereiškia baudinio pobūdžio, kaip tvirtino pareiškėja.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atliekų, teršalų rūšys dėl jų sudėties daro akivaizdžiai skirtingą poveikį aplinkos elementams, o atliekų, teršalų kiekis lemia poveikio aplinkos elementams mastą. Aplinkos elementų skirstymas į kategorijas ir jų įvertinimo koeficientai, kaip ir praradimų piniginės vertės diferencijavimas pagal atliekų, teršalų rūšį ir jų kiekius, teisiniu požiūriu objektyviai pateisinamas tiek bendrinės sampratos apie profesionalaus požiūrio į tikrąją reikalų padėtį, kai kalbama apie specialistų indėlį formuojant dėmenų struktūrą, tiek taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, esančius konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtine dalimi.

Visuminis teisinis reguliavimas taip pat leido išplėstinei teisėjų kolegijai konstatuoti, kad žalos aplinkos elementams ir funkcijoms vertinimo ir apskaičiavimo specifika (ypatumai) lemia tai, jog įstatymai neriboja aplinkos ministro įgaliojimų vien procedūros taisyklių, taikomų vertinant bei apskaičiuojant žalą, nustatymu.

Paskaičiuotas žalos dydis gali būti sąlyginis, nes kai kurių aplinkos elementų praradimas gali būti paskaičiuotas tiksliau, o tų, kurie neturi nustatytos ekonominės vertės, įvertinimas pinigais neišvengiamai yra sąlyginio tikslumo.