Vilnius. Aplinkos ministerija (AM) parengė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, siūlančius didinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už žalą gamtai.

Atsakomybę už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama taikyti ir fiziniams asmenims, dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims.

Didėtų ir baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą, baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu.

Numatyta skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta, juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyti atsakomybę už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.

Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis, kurios nekeistos jau daugiau kaip 11 metų, siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų, priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai bei valstybei.

Atsižvelgus į nemažėjantį pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar netinkamu laukinių gyvūnų įsigijimu ar laikymu, skaičių siūloma už šias veikas griežtinti atsakomybę. Kitaip negalėsime užtikrinti laukinių gyvūnų priežiūros ir laikymo reikalavimų. Tikėtina, kad konfiskuotų gyvūnų skaičius dėl neveiksmingų baudų augs ir valstybės išlaidos jų laikymui, priežiūrai didės.

Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų. Anot AM, tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso nuo pažeidimų, todėl siūloma apatinę jos ribą didinti iki 2,6 karto, o viršutinę – iki 6,6 karto (nuo 80 iki 2 000 eurų).

Būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą, pavyzdžiui, kai renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai, užmūrijami paukščių jaunikliai ar sužalojami paukščiai. AM teigia, kad dabartinės simbolinės baudos neskatina imtis priemonių, leidžiančių juos apsaugoti nuo žūties.

Taip pat planuojama nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai, nustatę su jų laikymu ir naudojimu susijusius pažeidimus ne tik galėtų juos nubausti už neteisėtus veiksmus, bet ir konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Kaip teigia AM, Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus to padaryti nėra galimybių.

Ketinama didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą ar netinkamą taikymą.

Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų, kai atitinkamas kiekis atliekų buvo surinktas, vežtas, laikytas, įvežtas ar importuotas į Lietuvos teritoriją, išvežtas ar eksportuotas iš jos arba vežtas tranzitu neturint tam teisės. Taip pat norint užkardyti aplinkos taršos atliekomis atvejus numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.

Įstatymų projektais siūloma nustatyti baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d.,  naudojimą. Taip tikimasi paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo.

Peržiūrėti baudų dydžiai ir už miško atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti. Miško atkūrimo darbai brangsta, todėl atsiranda vis daugiau pažeidimų, susijusių su šių reikalavimų nesilaikymu dėl pernelyg mažų baudų, palyginus su miško atkūrimo sąnaudomis.

Už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems asmenims siūloma nustatyti didesnes baudas.

Kartu numatoma atsakomybė ūkio subjektams už teikiamus aplinkos monitoringo duomenis, jei šie duomenys ir tyrimai atlikti neturinčiose leidimo arba neakredituotose bei neatitinkančiose nustatytų standartų laboratorijose.

Nustatant baudų dydžius buvo išanalizuoti ir palyginti kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – baudų dydžiai už panašaus pobūdžio pažeidimus. 

Pastabas ir pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams galima teikti iki birželio 21 dienos.