Vilnius / Zarasai. Kasmet skelbiama apie invazinių augalų Sosnovskio barščių naikinimo vajų. Tačiau ar ši kova nėra beprasmė, matant šių augalų sąžalynus?

Pavyzdžiui, šį birželį portalo manoūkis.lt žurnalistams teko matyti Zarasų rajone netoli Stelmužės didžiulius šių augalų masyvus, kurie, sprendžiant iš likusių pernykščių jų žiedynų, net nebuvo naikinti.

Kyla klausimas, ar yra inventorizuota, kiek tiksliai Lietuvoje yra Sosnovskio barščių plotų, ar jie visi žinomi? Kas atsakingas už barščių naikinimą rajonuose: savivaldybės, miškų urėdija ar privačių žemių savininkai, ar dar kas kitas?

Kiek per metus naikinimo priemonėmis apdorojama barščių plotų?

Neregėto dydžio Sosnovskio barščių sąžalynas atokiame Zarasų rajono kampe

Atsakydama į portalo manoūkis.lt klausimą Laura Janulaitienė, Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė, informavo, kad teisės aktai nenustato prievolės žemės savininkams, naudotojams ar valdytojams naikinti invazines rūšis, tarp jų ir Sosnovskio barštį, įtrauktą į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.  

Pasak AM informacijos, invazinių rūšių naudojimo apribojimai nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše. Tačiau siekiant užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, Laukinės augalijos įstatymo 13 str. 6 d. numato, kad „Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo.

Pasak L. Janulaitienės, įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi, atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

„Atsižvelgdama į šią nuostatą, Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba atrinks, kokias invazines rūšis pirmiausiai būtina kontroliuoti, naikinti šalyje (viena iš prioritetinių rūšių – Sosnovskio barštis) bei įpareigos imtis kontrolės, naikinimo priemonių vandens telkinių ir žemės savininkus, naudotojus ir valdytojams“, – teigia L. Janulaitienė.

Kiekvienais metais savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima skirti ir invazinėms rūšims naikinti.

L. Janulaitienė paaiškina, kad pagal galiojančius įstatymus šiuo metu savivaldybės pačios savarankiškai sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti lėšų invazinėms rūšims naikinti.

Aplinkos ministerija informuoja, kad 2020 metais skyrė savivaldybėms papildomai apie 0,5 mln. eurų lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos Sosnovskio barščiui naikinti. 

Įprastai šie augalai naikinami visuotinio veikimo herbicidais, dažniausiai turinčiais glifosato veikliąją medžiagą. Tiesa, yra ir kitų selektyvių herbicidų. Šiuo atveju kyla dar vienas klausimas, kokiais herbicidais jie bus naikinami po to, kai ES, kaip numatoma, glifosatas bus uždraustas?

Pasak L. Janulaitienės, Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojamas projektas „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“ (vykdo Gamtos tyrimų centras), kurio metu bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas Lietuvoje, sudarytas paplitimo žemėlapis, parengta naikinimo metodika, suorganizuoti mokymai visuomenei. Tyrimų rezultatai bus aptariami ir planuojami kontrolės veiksmai.

Mokslininkų duomenimis, šalyje Sosnovskio barštis galėtų užimti 10 tūkst. ha ploto, bet savivaldybės yra nurodžiusios, kad naikina/ar planuoja naikinti 1 000 ha.

Be to, kaip nurodo AM, šiuo metu yra kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama fiksuoti invazinių rūšių naikinimo duomenis (plotą ir kt.), tačiau šiuo metu informacija nesisteminama.

Beje...

Sosnovskio barščiai plinta ne vien Lietuvoje. Neseniai portale rašėme apie tai, kaip šiuos augalus škotai bando naikinti ganydami avis, kol kas tai vykdoma tik tyrimų tikslais.

Tuo tarpu minėtame Zarasų rajone, kitoje vietoje negu didysis šių augalų sąžalynas, aptvare su barščiais matėsi ganomi mėsiniai galvijai, ne tik suaugę, bet ir kartu esantys maži veršiukai. Įdomu tai, kad be jokių mokslo tyrimų galvijai buvo visiškai nuėdę barščių lapus. Styrojo tik stiebų likučiai... Prieš kelis dešimtmečius barščiai į Lietuvą ir buvo įvežti kaip esą perspektyvūs pašariniai augalai...

Zarasų rajone pievoje su barščiais ganomi mėsiniai galvijai...

Gal iš tiesų vietoj aplinką teršiančios chemijos barščių plantacijose ganyti gyvulius? 

„Tikrai nesiūlau barščio naikinti ganant galvijus, avis - tyrimais įrodyta, kad apdegina gleivinę, plikas odos vietas, būna problemų dėl virškinimo. Nerekomenduoju. Tai jau ir gyvūnų gerovės klausimas“, – komentuoja L. Janulaitienė.

MŪ inf.