Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Aplinka, miškai
Seimas prieš idėją daugiau dirbamos žemės skirti saulės elektrinėms
Pixabay.com nuotr.

Vilnius. Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo ateityje saulės elektrinėms skirti daugiau dirbamos žemės, tačiau šiai idėjai priešinasi ir ūkininkai, ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai. 

„Kodėl negalima? Tie patys žemdirbiai galėtų savo žemėje statyti saulės elektrines – atsipirktų gerokai daugiau nei auginant kultūras (...) Aišku, visos žemės neužstatysi, bet kodėl gi dalį savo sklypelio ūkininkas negalėtų užsistatyti saulės elektrinėmis?“ – praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Darbo partijos frakcija teigė energetikos ministras.

D. Kreivys žada, kad bus pakeitimų dėl saulės elektrinių statybos liberalizavimo.    

Bioversija 22 02 02

Valdantieji nesutaria

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutinka, kad žalioji elektra būtų gaminama mažinant dirbamos žemės plotus. 

„Nemanau, kad vienas verslas turi gadinti kitą. Nereikia miesto svajonių kelti į kaimą. Žemė skirta ne tam. Ją reikia išsaugoti duonai auginti“, – BNS sakė politikas.

Jo teigimu, negalima dirbamos žemės apstatyti saulės elektrinėmis ir keisti kraštovaizdžio. Esą tai vizualinė kraštovaizdžio tarša.

V. Pranckietis siūlo saulės elektrines statyti ant netinkamos dirbti žemės, pavyzdžiui, šlaitų, arba įrengti jas ant pastatų stogų. 

„Turime labai daug stogų, net ant valdiškų įstaigų, naudokime juos elektrai gaminti“, – sakė parlamentaras. 

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis teigė, kad saulės elektrinių statytojams pokyčiai labai reikalingi. 

Anot jo, saulės elektrines būtų galima apsodinti krūmais, kad jų nesimatytų. V. Mačiulis tvirtino, kad saulės kolektorius statyti ant pastatų stogų būtų pigiau, bet pabrėžė, jog tam tinkamų stogų neužtenka.

Komiteto narys Andrius Vyšniauskas svarstė, kad saulės jėgainės neužgrobs derlingų žemių, o bus statomos ten, kur yra galimybė normaliai prisijungti prie tinklų. „Jeigu teritorija labai atoki, nėra tinklų, tai ten niekas nieko ir nestatys“, – tvirtino jis. 

Tačiau A. Vyšniauskas įsitikinęs, kad saulės elektrinių negalima įrengti ant nuomojamos žemės.  

„Baigsis nuomos sutartis, turtas liks, o kas jį tvarkys, kas išmontuos, kai nustos veikti? Po 20–30 metų nenorime matyti stūksančių griaučių ant dirbamos žemės taip, kaip yra dabar su senų fermų liekanomis“, – BNS sakė  A. Vyšniauskas

Žemdirbiai ir baiminasi, ir nori gaminti elektrą   

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas apgailestavo, kad patys žemdirbiai negali statytis elektrą gaminančių kolektorių. „Jeigu neleisime ūkininkams, tai darys verslininkai“, – sakė jis.

Pasak V. Buivydo, pasigaminę elektros ūkininkai taptų finansiškai stipresni.   

„Tai didesnė pridėtinė vertė negu pats ūkininkavimas. Todėl žemdirbiai, investuodami į tokį elektros gaminimą, taptų konkurencingesni, gautų papildomų pajamų, pelno“, – kalbėjo jaunųjų ūkininkų atstovas. 

Jis įsitikinęs, kad liberalizuojant saulės elektrinių statybą reikėtų numatyti našių žemių apsaugą.   

„Turime plotų, kurie šiandien negali būti intensyviai dirbami, pavyzdžiui, pievas. Jose negali būti statomi kolektoriai, pievose ganytųsi avys, nes dabar nebeturime kur dėti biomasės“, – teigė jis.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat akcentavo ūkininkų ryžtą dalyvauti energetikos projektuose, nes nori patys apsirūpinti elektra, o ne ją pirkti.

Šaltinis: BNS
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kokias tiksliosios žemdirbystės technologijas naudojate savo ūkyje?
Visos apklausos