Vilnius. Turtingiausių žemės gelmių ištekliais savivaldybių dešimtuką sudaro Akmenės, Trakų, Kauno, Jonavos, Pakruojo, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto, Varėnos, Rokiškio bei Klaipėdos rajonai.

Pasak geologijos-minerologijos mokslų daktaro, geologinės įmonės „GJ Magma“ steigėjo Ginučio Juozapavičiaus, naudingų iškasenų telkiniai šalies teritorijoje išsidėstę netolygiai – tai lemia Lietuvos žemės gelmių sandara.

Jo teigimu, geologų detaliai išžvalgytų visų rūšių nemetalinių naudingų iškasenų kiekis atskirose savivaldybėse kinta nuo 1,8 mln. kubinių metrų Marijampolės rajone iki 321 kubinio metro Akmenės rajone.

Akmenės rajone daugiausia žaliavos cementui ir kalkėms gaminti – čia gausu klinties ir molio. Trakų, Jonavos, Vilniaus rajono bei miesto teritorijose, taip pat Klaipėdos rajone randami gausūs ir detaliai išžvalgyti smėlio bei žvyro telkiniai. 

Pakruojo rajone veikia didžiausi dolomito karjerai, o Kauno rajone aptiktas vienintelis Lietuvoje anhidrito klodas, kurį galima išgauti požemine kasykla. Rokiškio rajone yra durpių, žvyro, smėlio ir dolomito išteklių.

„Daugiausia Lietuvoje iškasamo smėlio ir žvyro telkinių yra Trakų, Jonavos, Vilniaus, Klaipėdos rajonuose ir Vilniaus mieste. Čia sukaupta apie 443 mln. kubinių metrų šių žaliavų – tai sudaro 54 proc. visų Lietuvos smėlio ir žvyro išteklių“, – teigia G. Juozapavičius.

Nors detaliai išžvalgytų naudingų iškasenų telkiniai nėra dažnai aptinkami, o bendras jų plotas Lietuvoje užima tik 1,35 proc. šalies teritorijos, jie labai vertingi. Skaičiuojama, kad detaliai išžvalgyto telkinio užimamas ploto vienetas sukuria 41 kartą didesnę valstybės turto dalį nei tokio paties dydžio miško teritorija.

„Lietuvos geologijos tarnybos praeitų metų pateiktoje finansinės būklės ataskaitoje išžvalgytų mineralinių išteklių vertė sudaro 1,44 mlrd. eurų – tačiau tai yra tam tikroje vietoje esantis, dar nepanaudotas turtas, o iškastos žaliavos vertė išaugo keliolika kartų“, – sako G. Juozapavičius.

Geologas teigia, kad Lietuvoje turime pakankamai svarbiausių ir plačiausiai naudojamų naudingųjų iškasenų. Daugiausia – smėlio ir žvyro. Bendras detaliai išžvalgytų šių iškasenų kiekis siekia 962 mln. kubinių metrų arba 51 proc. visų rūšių prieinamų naudojimui naudingųjų iškasenų.

Vis dėlto yra ir kitų turtų: dolomitas skaldai, o klintis, molis ir opoka – cemento gamybai. Taip pat kasamos ir durpės, kurios pastaruoju metu vis plačiau naudojamos auginimo terpių gamybai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2007 m. surinkti mokesčiai už naudingųjų išteklių naudojimą sudarė 2,75 mln. Eur, o pastaruosius penkerius metus – nuo 24 iki 29 mln. Eur.

Pasak geologo, šiuo metu šalyje naudojimui prieinama 62 proc. arba 1,8 mlrd. kubinių metrų visų rūšių detaliai išžvalgytų išteklių. Likusi dalis yra neprieinama – kasyba ne visur galima dėl įvairių aplinkosauginių reikalavimų.