Vilnius. Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių, rodo naujausi palydovų duomenys.

„Global Forest Watch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto (JAV) GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva išlaiko nuosekliai teigiamą miškų dangos augimo tendenciją.

Analizuojant 2000–2020 m. laikotarpį, Lietuva patenka tarp nedaugelio Europos valstybių, kuriose medžių lajų danga išsiplėtė daugiau nei 5 proc. Lyderė šioje kategorijoje – Airija (10 proc.), kitos šalys – Nyderlandai, Danija, Baltarusija ir Moldova.

Vidutinį (2-5 proc.) medžių lajų ploto didėjimą fiksavo Lenkija, Ukraina, Vengrija ir Jungtinė Karalystė, o mažesnį nei vidutinį (0,5-2 proc.) – Rumunija, Bulgarija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Turkija.

Didžiosiose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, taip pat Kroatijoje, Latvijoje miškų danga išliko stabili, o kai kur, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Juodkalnijoje, Albanijoje, Alpių regione – Austrijoje, Šveicarijoje, sumažėjo.

Lajų dangos pokyčiai Baltijos regione

Lietuva – Baltijos regiono lyderė

Išanalizavus 2014–2024 m. laikotarpį, Lietuva išsiskiria kaip Baltijos regiono lyderė pagal medžių lajų plėtrą.

Pagal GFW duomenis, per dešimtmetį medžių lajų danga Lietuvoje išaugo 10,1 proc., o praradimas siekė tik 4,9 proc. – daugiau nei dvigubai mažiau, vadinasi, šalyje medžių daugėja žymiai sparčiau, nei jų netenkama.

GFW užfiksavo, kad Lietuvoje medžių lajos šiuo metu dengia apie 2,28 mln. ha, o tai viršija oficialų miškingumo rodiklį. Šie duomenys rodo, kad medžiai auga ne tik miškuose, bet ir už jų ribų – sodybose, pakelėse, parkuose, ne miško paskirties žemėje bei kitose žaliosiose erdvėse.

Analizėje taip pat vertintos vadinamosios mišriosios zonos – teritorijos, kuriose dėl plynųjų kirtimų ar stichijų, kenkėjų, ligų padarytos žalos medžių danga laikinai prarasta, bet vėliau atsikūrusi arba atkurta. Šis rodiklis Lietuvoje siekia 13,2 proc., panašiai kaip Estijoje (13,7 proc.) ir Suomijoje (13,9 proc.). Didžiausias mišrios zonos plotas fiksuotas Latvijoje (18,5 proc.), o mažiausias – Lenkijoje (8,2 proc.).

Stebėti ne žemesni nei 5 m medžiai

GLAD rezultatai gauti vertinant ne žemesnius kaip 5 m medžius, augančius plotuose, kuriuose jų lajos dengia bent 30 proc. žemės paviršiaus.

Šių duomenų tikslumas viršija 93 proc., todėl jie laikomi patikimu šaltiniu moksliniams tyrimams ir aplinkosaugos praktikai.

GFW analizė patvirtina, kad Lietuvoje medžių danga stabiliai plečiasi, o miškininkystės veikla išlieka tvari ir neperžengia gamtos atsinaujinimo ribų.