Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Aplinka, miškai
Ministrų ir žemdirbių diskusijose – pakrančių apsaugos juostos
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Vandens telkinių apsaugos zonos, jų matavimas – vėl ūkininkų ir politikų akiratyje. Metodikai išgryninti ir pasiūlymams suformuoti bus sudaryta ekspertinė grupė.

Trečiadienį aplinkos ir žemės ūkio ministrai kartu su žemdirbių organizacijų atstovais aptarė ne tik vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų matavimo problemas, bet ir stumbrų padarytos žalos kompensavimo tvarką. Dėl pastarosios problemos taip pat sutarta sudaryti ekspertinę grupę.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, susitikime ūkininkai kėlė klausimą dėl galimybės atidėti naujų pakrančių apsaugos juostų atstumų įsigaliojimo laikotarpį. Taip pat siūlė į Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą įtraukti sureguliuotos upės sąvoką, sukurti vieningą metodiką, kaip matuoti apsaugos zonas.

Bioversija 2024 04 26 m7

Aplinkos ministerija susitikime su ūkininkais siūlė siauresnes, 5 metrų, pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiems 20–iai upės kilometrų. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms, ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis siekia daugiau nei 12 m, pvz., Žeimenai.

Platesnės (10–30 m) pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21 upės kilometro. 

Nuo šių metų įsigaliojo aplinkos ministro įsakymu priimtas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.

AM primena, jog pakrantės apsaugos juostose negalima arti žemės, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.

Apsaugos zonų dydžiai priimtame Pakrančių nustatymo apraše išliko nepasikeitę: 500, 200 ir 100 m, tačiau pakeistame teisės akte nebeliko išimties dėl apsaugos zonos prilyginimo pakrantės apsaugos juostos dydžiui tais atvejais, kai iki 5 km upėse sureguliuotos upių atkarpos yra ilgesnės nei 100 metrų. Su ūkininkais buvo aptarti galimi šios situacijos sprendimo būdai.

Susitikimo metu aptartas ir stumbrų bei paukščių daromos žalos žemės ūkio sektoriui atlyginimas. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, stumbrų padaromos žalos nustatymo metodika turėtų būti peržiūrėta ir žalos atlygiai turėtų būti padidinti. Tam kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais bus sudaryta ekspertinė darbo grupė, jos darbo rezultatus planuojam pristatyti po mėnesio.

Svarstant, kaip finansuoti paukščių žalos kompensavimą, buvo diskutuojama apie draudimo fondo steigimą. Šiuo metu atliekama mažosios žąsies apsaugai užtikrinti skirta studija, kurioje vertinama ir laukinių žąsų daroma žala pasėliams. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, projekto vykdytojai pasiūlys galimas  žalos sumažinimo ir kompensacines priemones. Rezultatus planuojama pristatyti rugsėjį.

Parengta: pagal AM inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos