Basf A1 2024 11 19 Basf m1 2024 11 19
Aplinka, miškai
Daugiau kaip 1700 ha dirbamos žemės pateko į saugomą teritoriją

Vilnius. Išplėtus pakrančių apsaugos juostas, naujas jų žemėlapis bus patvirtintas, kai apie pasikeitusias žemės naudojimo sąlygas bus pranešta savininkams. Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, į saugomą teritoriją papildomai pateko dar 1 759 ha ariamosios žemės.

Rudenį aplinkos ministras išplėtė pakrančių apsaugos juostų zonas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėjos Justinos Čunderovos teigimu, šiuo metu pagal naujus reikalavimus parengtas pakrančių juostų žemėlapio projektas. Pasitikrinti, kur ir kokio dydžio planuojamos pakrantės juostų apsaugos zonos, galima čia.

„Kol žemėlapis nepatvirtintas, teritorijose galios žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o nustatyti apribojimai lieka galioti“, – portalui manoūkis.lt teigė AM atstovė.

Bioversija m7 2024 11 19

Ministerijos specialistų skaičiavimais, pagal seną, iki šių metų sausio galiojusią pakrančių juostų nustatymo tvarką į ariamąją žemę pateko apie 7 088 ha žemės, kurioje deklaruoti pasėliai. Pagal naujai parengto žemėlapio duomenis tokių teritorijų yra apie 8 847 hektarai. Tad skaičiuojama, kad dėl pakrančių juostų nustatymo tvarkos pakeitimo į pakrančių juostas patenkančios ariamosios žemės plotas padidėjo 1 759 hektarais.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, taip pat dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 2 ha, nustatoma 5 m pakrantės apsaugos juosta.

Prie 10–100 km ilgio upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, taip pat dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, ir prie visų kanalų taikomas 10 m pakrantės apsaugos juostos dydis. 

Prie ilgesnių kaip 100 km upių (tokių Lietuvoje yra 17), ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra didesnis kaip 200 ha, nustatomos didesnės – 30 m – pakrantės apsaugos juostos. Siauresnė (10 m) prie tokių upių nustatoma tais atvejais, kai upės plotis siekia 5 m ar mažiau.

J. Čunderovos teigimu, apsaugos zonose, kurios yra platesnės, galioja švelnesni aplinkosauginiai ribojimai: jose draudžiama leisti srutas ir skystąjį mėšlą neįterpiant jų į gruntą, barstyti ar purkšti iš skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ar mineralines trąšas. Taip pat ribojamas metinis azoto ir fosforo veikliųjų medžiagų įterpimas į dirvą, draudžiama auginti genetiškai modifikuotus augalus, statyti statinius arčiau kaip 50 m nuo pakrantės juostos, tverti tvoras (su tam tikromis išimtimis).

„Pakrantės juostos siauresnės už zonas ir jose galioja apsaugos zonoms nustatyti veiklos apribojimai, taikomi papildomi draudimai: dirbti žemę, naudoti trąšas, vykdyti žemės kasimo darbus, keisti kranto liniją, reljefą, statyti statinius ar įrenginius“, – primena AM atstovė.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
    Gudinas -  23 06 14 + prenumerata 2025
    Setupad-desktop-po tekstu

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kiek jūsų ūkyje yra nuosavos ir nuomojamos žemės?
    Visos apklausos