BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Aplinka, miškai
Kai miškas tampa tvaria investicija

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“ ir „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Anot Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio, didžiausia abiejų veiklos sričių nauda yra tai, kad padengia nemažą dalį miškų savininkų išlaidų: sodinimo ir sodinukų priežiūros bei stichijų ir kenkėjų padarytos žalos šalinimo.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane taip pat yra trys paramos priemonės, susijusios su miškais: „Miško priežiūra ir apsauga“, „Jaunuolynų ugdymas“ bei „Miško veisimas ir atkūrimas“.

Bioversija 2024 04 26 m7

Mišką įveisė, nes žemė nedavė lauktų rezultatų

Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ vadovas Vytautas Ramanauskas parama pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ pasinaudojo dukart. 2018 m. įveisė 6,76 ha, 2020 m. – 5,08 ha ploto miškelius, kuriuose auga paprastosios pušys ir karpuotieji beržai. 

V. Ramanauskas sako, kad nederlingos žemės – pagrindinė priežastis, paskatinusi įveisti mišką. Bendrovės vadovas viliasi, kad ateityje jis teiks daugiau naudos nei žemdirbystė.

„Nederlinga žemė dabar naudojama tikslingai. Anksčiau tuose plotuose auginome žemės ūkio kultūras, bet įdėtas darbas neatsipirko. Pastaraisiais metais dar ir sausros, kitos negandos kartojosi, tad tokiose vietose iš augalininkystės sunku gauti naudos“, – teigia V. Ramanauskas.

Anot jo, sprendimas įveisti mišką gali pasiteisinti, kai žemė nepalanki augalininkystei. Varėnos r. dirvožemiai smėlingi ir akmenuoti, o plotuose, kuriuose dabar įveistas miškas, žemės našumas siekia vos 29–30 balų.

Atkurtų miškų gamtinė vertė didesnė

Parama pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ naudotis gali ir valstybinių miškų valdytojai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) ne kartą pasinaudojo šia galimybe. Pavyzdžiui, paramos lėšomis 2020 m. atkūrė 22,4 ha įvairių stichinių nelaimių pažeistų miškų plotų Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Panevėžio ir Radviliškio regionų padaliniuose.

„Atkurti miško plotai yra didesnės gamtinės vertės, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, taip pat leidžia naudoti miško išteklius visuomenei“, – aiškina VMU komunikacijos specialistas Tautvydas Mažeika. Jo teigimu, tokia finansinė parama – reikšminga pagalba miško valdytojui, siekiančiam auginti tvarų ir kokybišką mišką. 

Tam pritaria ir vienas stambiausių miško savininkų Lietuvoje Kazimieras Šiaulys, turintis medienos ir jos gaminių įmonę. Jis dėl vėjo išlaužytų medynų ir bebrų padarytos žalos prieš keletą metų taip pat pasinaudojo parama pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Iš viso pažeista keletas plotų, tad prireikė atkurti beveik 20 ha miško.

„Esu tik už tai, kad kiekvienas miško žemės kvadratinis metras teiktų naudos ir jame augtų tokie medžiai, kokie toje žemėje ir turi augti“, – pabrėžė K. Šiaulys. Jis neabejoja, kad prireikus šia parama tikrai pasinaudotų dar kartą. „Tokia pagalba sumažina finansinę naštą. Be kompensacijos būtų sunku atkurti mišką“, – pagrindinį paramos privalumą įvardija miško savininkas.  

Žinoma, būtų idealu, jeigu miško savininkams tokia parama naudotis nereikėtų, tačiau, anot LMSA pirmininko A. Gaižučio, su gamta nepakovosi.

„Geriau būtų, kad nekiltų būtinybės šia priemone pasinaudoti, bet gamta turi savo ciklus ir dėsningumą. Tad gerai, kad yra galimybė padengti dalį dėl gamtos stichijų patirtų išlaidų. Juolab kad dėl pažeidimų medienos vertė krinta 30–50 procentų“, – tikina A. Gaižutis. 

O kad gamta kartais negailestinga, įrodo pažeistų plotų mastai. Pavyzdžiui, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet Ignalinos r. Vaišniūnų girininkijoje užfiksuotas medžių kenkėjų (paprastųjų pušinių pjūklelių) židinys net 1 200 ha plote, o VMU praneša, kad rugpjūtį Lietuvą talžiusi audra miškuose nuvertė daugiau nei 50 tūkst. medžių.

Kas ir kiek paramos gali gauti?

Prašyti paramos pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ iki lapkričio 17 d. gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, kurios mišku planuojamą apželdinti žemę valdo patikėjimo teise.

Pagal šią veiklos sritį remiamas miško veisimas, taip pat įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimas, už kurį mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Vienkartinė įveisimo išmoka svyruoja nuo 1 370 iki 3 796 Eur/ha, O štai už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą 12 metų kasmet mokama kompensacinė išmoka nuo 171 iki 453 Eur/ha. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 178 199 Eur paramos lėšų. 

Dalyvauti priemonėje „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ iki lapkričio 3 d. gali privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Svarbus kriterijus – nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir  (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, taip pat būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Paramos lėšomis finansuojamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas. Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui vykdant šias veiklas – 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Taip pat remiamas stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas, už kurį galima gauti išmoką nuo 2 017 iki 4 564 Eur/ha. Šiam kvietimui numatyta 1 173 233 Eur paramos.

Užsakymo Nr. 11379
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos