Vilnius. Ūkininkai, gaudami išmokas, visuomet turi vykdyti ir tam tikrus įsipareigojimus, primena Žemės ūkio ministerija. Jos teigimu, žemdirbiai kasmet teikdami paraiškas įsipareigodavo nearti daugiamečių pievų, o esant reikalui – jas atkurti. 

„Lietuvos, kaip ir kitų  Europos Sąjungos šalių narių ūkininkai, gaudami išmokas, visuomet turi vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, įsivertinti ir atsižvelgti į jiems keliamus reikalavimus. Vienas tokių – nearti daugiamečių pievų“, – rašoma ŽŪM pranešime.

Ministerija primena, kad daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja jau seniai, tačiau tik nuo 2015 m. šis reikalavimas tiesiogiai susietas su paramos priemonėmis. Tuomet pagal ES reikalavimus atsirado sąlyga nacionaliniu mastu išlaikyti daugiamečių pievų santykį – kad jis nemažėtų daugiau nei 5 proc., o jei sumažėja – reikalauti iš pievas suarusių ūkininkų jas atstatyti.

Anot ŽŪM, daugiamečių pievų problemą bandoma spręsti ir Europos Komisijai pateiktame antrajame Strateginio plano keitime.

Keitimuose siūloma deklaruotas vandens apsaugos juostas prie paviršinių vandens telkinių laikyti atkuriamomis pievomis. Tikimasi, kad tai leistų sumažinti reikalingų atkurti pievų plotus (šiandien šis skaičius iki privalomo minimumo siekia 87 tūkst. ha).

Jei tai pavyktų, nuo 2024 m. į atstatomą plotą galėtų būti įskaityti tiek vandens apsaugos juostos pagal GAAB 4, tiek įkuriami nauji ir (ar) prižiūrimi esami žoliniai kraštovaizdžio elementai pagal ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“.

Galutinis sprendimas paaiškės po Strateginio plano keitimų suderinimo su EK ir 2024 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo.

Taigi pasėlio kodu,  tinkamu daugiametės pievos atkūrimui, deklaruotinos atkuriamos pievos galėtų būti ir 3 m. pagrioviai su žoline danga. 2023 m. duomenimis, skaičiouojama, kad tokių plotų palei melioracijos griovius yra apie 62 tūkst. ha. 

Taip pat Strateginį planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.

Ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą (0,1 SG), taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus, skatinant juose ūkinių gyvūnų ganymą.

Taip pat Europos Komisijai išsiųstas paklausimas, ar pievos, deklaruojamos ilgiau kaip 5 metus, gali būti įtrauktos į sėjomainą. Jei atsakymas būtų teigiamas, tai leistų dar kartą peržiūrėti referencinių metų pievų plotą.