Vilnius. Seimo Švietimo ir mokslo komitete ieškoję palaikymo dėl nuolaidų priimant į VDU Žemės ūkio akademiją regionų abiturientus, universiteto vadovai sulaukė griežto komiteto vadovo pasipriešinimo.

VDU Žemės ūkio akademija (ŽŪA) turi tvirtą žemdirbiškų organizacijų palaikymą, tačiau Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Artūras Žukauskas išsakė savus argumentus, kodėl negali būti nuleista priėmimo į VDU ŽŪA kartelė.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis, ŠMK posėdyje pristatydamas problemą teigė, kad žemės ūkio universitetinio lygio specialistų rengimas Lietuvoje šiuo metu yra pačioje blogiausioje situacijoje, palyginti su kitomis studijų kryptimis. Universiteto atlikta analizė rodo, kad 2,5 ir daugiau karto visose šakose, visose kryptyse, susijusiose su žemės ūkiu, trūksta specialistų.

„Negalima sakyti, kad nėra norinčių studijuoti. Ankstesnių metų analizė rodo, kad būna apie 250–300 norinčių, absoliuti dauguma jų – iš regionų, ūkininkų vaikai, bet jiems šiek tiek pritrūksta balų įstoti“, – kalbėjo rektorius, pridūręs, kad su šia problema artėja dar viena – jeigu nebus sutvarkytas priėmimas, reikės atsisakyti ir dalies dėstytojų, mokslininkų.

Pasak J. Augučio, universitetas daro didelį darbą atnaujindamas programas, bet šiuo laikotarpiu universitetui reikalinga pagalba, todėl prašo leisti sudaryti sąlygas studijuoti tiems jaunuoliams, kuriems šiek tiek trūksta balų: „Galbūt jie galėtų pradėti studijas nuo kandidato statuso, o mes įsipareigotume užpildyti jų žinių trūkumą.“

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė pateikė konkrečius pasiūlymus: siūlo žemės ūkiui svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą, suformuoti valstybės užsakymą, stojant į žemės ūkio ir su juo susijusių inžinerinių studijų programas. Taip pat nustatyti valstybės užsakymui minimalų konkursinį balą, atsižvelgti į motyvacinį pokalbį, o priėmimo kartelės neįveikusius regionų vaikus priimti kandidatais.

Profesorė pasiūlė keisti ir profesijų klasifikatorių, nes universitetą baigę absolventai, pradėję ūkininkauti, kurti inovatyvų ūkį, priskiriami kvalifikuotiems specialistams, kaip ir turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą. „Tai žeidžia, – sakė A. Miceikienė. – Jie turi būti priskirti vadovų profesijų grupėms, nes vadovauja verslui, kaip ir bet kokios įmonės vadovas.“

Kanclerė taip pat pabrėžė, kad be žemės ūkio specialistų nei žaliojo kurso, nei klimato kaitos problemų neišspręsime. „Žemės ūkio produktų eksportas išlaikė visas krizes, Lietuvos finansinį stabilumą. Todėl labai kviečiu priimti sprendimus, kad žemės ūkio verslui nereikėtų užsidaryti“, – sakė A. Miceikienė.

LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas sutiko, kad dabar yra akivaizdus žemės ūkio specialistų stygius. Tačiau, jo teigimu, to priežastis – maža studijų trauka, o ne per aukštas konkursinis balas.

„Stojančiųjų iš regionų potencialas didelis, bet jie renkasi kitas studijų programas. Ir kai kurių savivaldybių stojantieji nustatytų reikalavimų slenkstį įveikia geriau nei didžiųjų miestų abiturientai. Todėl siūlau sutelkti dėmesį į siūlomų programų turinį, efektyvią rinkodarą ir finansinio skatinimo priemones, nedevalvuojant priėmimo reikalavimų“, – sakė P. Žiliukas.

ŠMK narė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė sakė, kad jos frakcija (Darbo partijos – red. past.) palaiko tikslinį finansavimą tų studijų programų, kurių šalyje trūksta ir kurios turi potencialą.

Kitas komiteto narys konservatorius Edmundas Pupinis pritarė VDU atstovams, kad mokymosi galimybės regionuose ir miestuose nevienodos, todėl norinčiųjų studijuoti daug, įstojusių – mažai.

„Ūkininkų vaikai vasarą dirba, tai trukdo pasiekti būtiną konkursinį balą, nors jų motyvacija labai didelė. Užsienyje yra universitetų, kur motyvacija vos ne svarbesnė už mokymosi rezultatus mokykloje. Ir vėliau tokie studentai atsigriebs, žinių spragas tikrai užpildys, nes yra motyvuoti“, – E. Pupinis palaikė VDU siūlymus.

Tikslinėms vietoms, taip pat stipendijoms, pritarė ir dar viena komiteto narė Vilija Targamadzė. Tačiau ji taip pat siūlė peržiūrėti programas, nes, anot jos, „ant seno važiuojama“, lankstumo trūksta, o galimybių yra, reikia tik galvą pasukti.

ŠMK pirmininkas, Laisvės partijos narys Artūras Žukauskas į VDU ŽŪA pasiūlymus reagavo griežtai: „Mitas, kad regionuose vaikai prasčiau parengiami ir dėl to negali įstoti. Tik maža dalis rajonų savivaldybių (Rytų Lietuvoje) vaikus blogiau parengia nei Vilniuje. Neturime į tai atsižvelgti ir mažinti priėmimo kartelę. Tie skaičiai, kuriuos matėme, labai iškreipti, dėl to, kad VDU eilę metų nesilaiko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos susitarimo taikyti kartelę ir valstybės nefinansuojamoms vietoms, tai reiškia, pas juos užsirašo stoti visiškai nemotyvuotų jaunuolių, kurių nepriima kiti universitetai. Todėl dėl reikalavimų, kartelės sumažinimo kol kas negalime kalbėti.“

Jo teigimu, apie valstybės užsakymą galima bus kalbėti tik tada, kai studijų vietų skaičius bus sureguliuotas, t. y., kai atitiks realius įsidarbinimo rezultatus, kurie dabar „yra blogi“.

„Pagrindinė problema – nepatrauklios studijos. Siūlau inicijuoti tarptautinį auditą, nes negalime tikėti, ką sako pats universitetas. Toks auditas turėtų pasakyti, kur slypi problemos, kodėl universitetas nepatrauklus, auditoriai, o ne pats universitetas turėtų apklausti studentus. Ir universiteto socialiniai partneriai turėtų susirūpinti darbo vietų patrauklumu“, – kalbėjo A. Žukauskas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis replikavo, kad reikia valstybinio požiūrio. „Pasakydamas, kad darbdaviai nori samdyti specialistus už dyką, žeidžiate tuos darbdavius, kurie kuria darbo vietas kaime ir moka vidutiniškai 1 200 Eur į rankas atlyginimą. Bet regionai tuštėja ir mes prašome jūsų atsigręžti į juos. Nes kitaip bus blogai, greitai valgysime atvežtinius pieną ir mėsą.“

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis retoriškai klausė, kiek gali įsidarbinti žmonių, jeigu vienas įstoja, o pas dekaną už durų stovi 10 įmonių vadovų ir prašo specialistų?

„Nepatrauklios specialybės? Taip, sutinku, bet niekas jų niekada nesuniveliuos, niekada agronomija ar inžinieriaus hidrotechniko studijų programa nebus tokia patraukli kaip medicina. Bet tų specialistų vis tiek reikia“, – kalbėjo patyręs agrarininkas.

Kaip pavyzdį jis pateikė melioracijos sistemas, kurios tarnauja daugiau kaip 50 metų – jas reikia rekonstruoti. Laukia milžiniškos darbų apimtys, bet kas visa tai darys, kas rengs projektus ir juos įgyvendins, jeigu nebus specialistų? K. Sivickis pabrėžė, kad visas žemės ūkis laikosi ant nusausintų žemių, ant jų išauginama 90 proc. produkcijos.

A. Žukauskas pažadėjo keisti populistinius praėjusios valdžios nutarimus, kurie išpūtė stojimą į teisę ir kitas populiariausias specialybes. Šiemet bus mažinamas priėmimas į jas, tad, jo nuomone, turėtų užsipildyti ir kaimui labai reikalingų studijų vietos.

„Aukštojo mokslo politika buvo nesukoreliuota, rėmėsi populistiniais dalykais – štai jums ir rezultatas. Bandysime tai taisyti, mažinsime studijų vietų ten, kur nereikia tiek specialistų, tada atsiras norinčių studijuoti ir mažiau patrauklias žemdirbiškas specialybes“, – baigdamas posėdį sakė ŠMK pirmininkas.  

Koks bus priimtas komiteto nutarimas ir pateikiamas ministerijai bei kitiems suinteresuotiems asmenims, jie teigė dar neapsisprendęs. Nors konkursinis balas tikrai nebus mažinamas, A. Žukauskas žadėjo ieškoti kitų būdų padėti VDU Žemės ūkio akademijai.

Šiandien vidurdienį VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė specialistų rengimo problemas aptarė ir su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Jos patarėjas Paulius Žeimys informavo, kad Seimo Pirmininkė išklausė keliamas problemas, tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta.

Penktadienį, vasario 19-ąją, redakcija gavo oficialų Seimo Pirmininkės komentarą. Jame teigiama, jog Seimo Pirmininkė supranta problemos rimtumą ir vertina, kad aukštosios mokyklos imasi iniciatyvos atkreipti į tai Seimo ir visuomenės dėmesį.  Pirmininkė norėtų atkreipti dėmesį, kad Seimo kaimo reikalų komitetas jau šioje kadencijoje kreipėsi į Vyriausybę su prašymu kai kurais žemės ūkio specialistus ruošiančias aukštojo mokslo programas įrašyti į Vyriausybės reguliuojamų prioritetinių programų sąrašą. Toks sprendimas, Seimo Pirmininkės nuomone, galėtų padėti spręsti kompetencijų problemą sektoriuje.

MŪ inf.