Vilnius. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos šią savaitę svarstytos net dviejuose Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose. Tuo tarpu pasigirdus priekaištams, kad taip esą vilkinamas laikas ir bandoma išsaugoti saugiklius, komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas atremia, jog visus pateiktus siūlymus būtina aptarti.

Antradienį kaimo reikalų komitetas pritarė grupės Seimo narių siūlymui asmenims, besinaudojantiems žeme pagal panaudos sutartį, išskyrus artimus gimines, nesuteikti pirmenybės tą žemę įsigyti.

Pasak siūlymą pristačiusio Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus, tokia įstatymo nuostata leistų užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai „Už dyką Lietuvoje žemės niekas nenuomoja ir neduoda, panauda gali būti tik tarp artimų giminių - tėvai, vaikai, broliai, seserys. O visi kiti subjektai, jei pagal panaudą nuomoja žemę, jie tik slepia mokesčius ir tuo naudojasi. Dėl to aš ir mano kolegos siūlome tą pataisą, kad tie, kurie tuo naudojasi ir nori apgauti valstybę bei nemokėti mokesčių, tai tegul bent negauna pirmenybės įsigyti žemę", - antradienį Kaimo reikalų komitete kalbėjo V. Rinkevičius.

V. Rinkevičiaus teigimu, jo ir kitų parlamentarų siūlymas leistų riboti šešėlinę ekonomiką bei suteiktų Vyriausybei galimybę įrodyti, jog su tuo kovojama ne deklaratyviai

Jam pritarė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jo teigimu, šiuo metu 650 tūkst. ha yra naudojama panaudos sutartimi. „Nėra pasiūlyme parašyta, kad neleidžiama (žemę, - red. ) įsigyti. Bet nesuteikia pirmumo. O tada paskaičiuokite: 650 tūkstančių hektarų, žemės nuomos kaina yra apie 150 eurų. Tai bus apie 100 milijonų, nuo jų suskaičiuokite 15 proc. GPM. Tai va tiek valstybė šitoje vietoje praranda pinigų", - sakė J. Sviderskis, pabrėždamas, kad jis kalba ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos vardu, tad tokiam siūlymui pritaria nei tik LŽŪBA, bet ir Lietuvos ūkininkų sąjunga.

„Mes norime sąžiningai nuomotis žemę ir skatinti susimokėti mokesčius", - tikino J. Sviderskis. Tuo tarpu žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atsargiai vertino tokį siūlymą ir svarstė, kad galbūt verčiau turėti nuostatą, kad panauda galima tik tarp artimų giminaičių, o kiti nuomotojai pagal panaudą tiesiog privalėtų susimokėti mokestį. Tačiau balsavimo metu komiteto nariai vienbalsiai pritarė V. Rinkevičiaus pristatytam siūlymui.

Komitete taip pat pritarta ir Seimo narių Tomo Tomilino bei Valiaus Ąžuolo siūlymui palikti šiuo metu esamą reguliavimą dėl laiškų siuntimo pirmumo teisės asmenims, išskyrus naują pirmumo teisės asmenų eilę - parduodamo žemės sklypo savivaldybės ar besiribojančių savivaldybių žemės ūkio veiklos subjektams. Šiems asmenims informaciją apie žemės pardavimą reikėtų sekti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Taip pat pritarta ir pakeitimams dėl informavimo apie parduodamą sklypą.

Trečiadienį Kaimo reikalų komitete pritarta ir dar keliems T. Tomilino bei V. Ąžuolo siūlymams. Visų pirma, suteikti prievolę Nacionalinei žemės tarnybai turėti prieigą prie valstybės registrų ir galimybę patikrinti, ar asmuo, siekiantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę,  atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus.

Balsavimu 7 - „už" 1 - „prieš" ir 1 - „susilaikė" pritarta ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos apribojimams. Siūlyme teigiama, kad  parduodamo žemės sklypo savininkas bus apribotas nustatyti didesnę parduodamo sklypo kainą nei 150 procentų vidutinės rinkos vertės, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, arba žemės ūkio paskirties žemės vertės, nustatytos žemės savininko pageidavimu atlikus individualų žemės vertinimą.

Jeigu pirmumo teisės asmenys nepageidaus naudotis savo teise arba tokių nebus, savininkas galės siūlyti pirkti šį žemės sklypą tretiesiems asmenims, didindamas kainą iki 170 proc. procentų vidutinės rinkos vertės, jei sklypas parduodamas 5 metų laikotarpyje nuo jo įsigijimo.

Jei sklypas parduodamas vėliau nei sukanka penki metai nuo jo įsigijimo, žemės sklypo savininkas kainą nurodo savo nuožiūra.

***

Seimas lapkričio 9-ąją vėl neapsisprendė, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, ir įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, kainos „lubas".

Parlamentarai 54 balsais už ir 34 prieš ketvirtadienį nusprendė kol kas nebalsuoti dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.

MŪ, BNS inf.