Akademija (Kėdainių r.). Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenėje daug diskutuojama dėl to, ar nevertėtų Valstybinės augalininkystės tarnybos sėklų tyrimo laboratorijos perkelti į Kauną, Kėdainius arba net į Klaipėdą - arčiau jūrų uosto, kad grūdų ėminius būtų galima kuo greičiau pristatyti tyrimams.

Pasigirsta pasiūlymų, kad grūdų kokybės tyrimų ar veislių tyrimo darbų galėtų imtis privatus verslas. Tačiau prieš imantis bet kokių žingsnių, viską reikėtų labai gerai pasverti. Visų pirma - ar tai privačiam verslui būtų finansiškai patrauklu? Vargu. Laboratorija savęs neišlaiko - valstybė jai skiria beveik dukart daugiau subsidijų nei ji uždirba.

Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos sėklininkystės asociacijos susirinkime Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos darbų apimtis ir jos gaunamas pajamas pristatė Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis.

VAT įkurta 2010 m., pertvarkius ir sujungus 3 biudžetines įstaigas: Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. 2011 m. pavasarį prijungtos septynios veislių tyrimo stotys. Nuo 2011 m. veikia ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija.

„Visų įvykusių struktūrinių pokyčių rezultatas - veiksmingesnė ir racionalesnė institucijos struktūra, galimybė efektyviau įgyvendinti funkcijas", - pabrėžė VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis.

„Žinoma, viską galima privatizuoti. Tiktai reikia nepamiršti, kad tiek veislių registravimas, tiek jų teisinė apsauga yra valstybės funkcija. Lygiai taip pat ir sėklų sertifikavimas yra valstybės funkcija", - sakė VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis

Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija yra Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos (ISTA) narė (šioje asociacijoje dalyvauja 130 laboratorijų iš 75 pasaulio šalių) ir Tarptautinės grūdų ir pašarų prekybos asociacijos (GAFTA) narė (apie 1500 laboratorijų iš 89 pasaulio šalių). Tai garantuoja vienodą ir tikslų grūdų kokybės vertinimą bei tyrimų rezultatų patikimumą ir tarptautinį pripažinimą.

Laboratorija vykdo valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų kontrolę, atlieka sandėlių licencijavimą, nagrinėja įvairiausius nesutarimus tarp grūdų pirkėjų ir pardavėjų, metodiškai vadovauja ir prižiūri Infratec tinklą.

Pernai iš viso atlikta 30 683 tyrimai, o, pavyzdžiui, 2012 m. - 23 168 tyrimai. „Tyrimų apimtys kasmet auga", - pabrėžė A. Basiulis. Daugiausia tyrimų atliekama sertifikuotos sėklos srityje - pernai jų buvo atlikta per 16 000 (2012 m. buvo 8,6 tūkst.).

Kita tyrimų grupė - nesertifikuotos sėklos tyrimai (daržovės, gėlės, ūkinė sėkla) - 2 583 tyrimai. Trečioji tyrimų grupė - augalų veislių tyrimai, jų pernai atlikta 7 395. Grūdų ir jų produktų tyrimai sudaro palyginti nedidelę dalį - pernai jų atlikta 4 426.

„Didžiausias žemdirbių nepasitenkinimas kyla nuo rugpjūčio 15 iki rugsėjo 15 dienos, kai nukuliami žiemkenčiai ir ruošiama jų sėkla, - pastebėjo A. Basiulis. - Tačiau visi supranta, kad sėklai būtinai turi būti sudaromas ramybės periodas: grūdai bent jau 7 paras turi būti šaldomi, o paskui dar mažiausiai 7 paras dygsta. Visi žemdirbiai derlių nuima vienu metu, todėl ir atsiranda problemų. Kaip jas spręsti? Galvojama nesertifikuotą sėklą nukreipti į regionines laboratorijas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje".

Klausimas dėl VAT Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos iškėlimo iš Vilniaus pastaruoju metu svarstomas dažname žemdirbių susibūrime - praėjusią savaitę šis klausimas nagrinėtas ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos susirinkime

A. Basiulis atkreipė dėmesį, kad sertifikuotos sėklos mėginių nė vienas žemdirbys neveža į Vilnių, mat juos gali paimti tik oficialūs arba įgaliotieji mėginių ėmėjai. Sėklų kokybės klausimais 96 proc. konsultacijų vyksta telefonu, 2 proc. raštu, su grūdininkais - 61 proc. konsultacijų vyksta telefonu ir 32 proc. raštu. Ir tik nuo 2 iki 7 proc. žemdirbių patys atvyksta į laboratoriją sostinėje. „Pernai buvo atlikti 68 arbitražiniai tyrimai, iš jų tik 10 buvo atvežti iš Klaipėdos", - sakė A. Basiulis.

Iš viso šalies teritorijoje yra šešios vietos, kur dirbama su sėklų ir grūdų tyrimais. Kai kurioms augalų rūšims (bulvėms, kanapėms, linams) sėklos sertifikavimas negalimas be fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, kuri dirba tik Vilniuje.

„Kyla klausimas, kur ką perkelti. Šiandien yra 24 padaliniai, kurie dirba ne Vilniuje, o provincijoje. Vien Kaune ir aplink jį yra trys padaliniai. Nežinau, kokia nauda būtų žemdirbiams iš to, jei mūsų administracija sėdėtų Kaune", - svarstė A. Basiulis.

„Veislių ūkinio vertingumo tyrimai ir veislių registravimas yra valstybės funkcija. Matėme jau daug pertvarkų, bet deleguotas funkcijas ir toliau vykdome", - kalbėjo VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė

Laboratorijos pajamos yra beveik pustrečio karto mažesnės negu išlaidos. Pavyzdžiui, pernai laboratorija gavo 140,5 tūkst. eurų pajamų (64 tūkst. iš rinkliavos už sėklų kokybės tyrimus, 34,5 tūkst. už grūdų ir jų produktų kokybės tyrimus, 42 tūkst. už veislių tyrimus). O štai išlaidos pernai siekė 345 tūkst. eurų. Trūkstamas lėšas skiria valstybė.

Skaičiuojama, kad norint dirbti pelningai, tyrimų kaina turėtų kilti maždaug 4 kartus. Dabar tyrimų įkainiai nėra dideli, štai kai kurie iš jų: sėklų daigumo nustatytas kainuoja 6,30 euro, drėgmės kiekio nustatymas - 3,40 euro, 1 000 sėklų svorio nustatymas - 1,70, hektolitro masės nustatymas - 3,63 euro.

Ūkininkas Saulius Stirna sakė, kad jei jau steigti laboratoriją Klaipėdoje per brangu, tai labai praverstų bent jau uostamiestyje dirbanti „mergaičiukė", kuri paimtų grūdų arbitražinius mėginius ir pristatytų juos į Vilnių.Mėginys turi būti suformuojamas per 24 valandas ir kuo greičiau pristatomas į laboratoriją

Kai kurios žemdirbių organizacijos siūlo lėšų laboratorijos perkėlimui gauti pardavus pastatus Vilniuje. Tačiau vargu, ar jų užtektų: laboratorijos disponuojamas turtas sudaro 1,4 mln. eurų, iš jų ilgalaikis turtas 1,35 mln. eurų, trumpalaikis turtas - 50 tūkst. eurų. Laboratorijos perkėlimas minimaliai kainuotų 3 mln. eurų. Iškiltų ir kvalifikuotų darbuotojų problema - vargu ar patyrę specialistai iš sostinės ryžtųsi keltis į Kauną ar Klaipėdą.

MŪ inf.